Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pats gyvena sveikai ir tuo uždegė šeimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-02-05
Sveikuoliškai gyvena visa Juozo ir Ievos Dapšauskų šeima: sūnus Danielius jau „įsirašė į ruonius“, o mažieji lanko Gamtos darželį.

Iš Salantų kilęs, Vilniuje gyvenantis kraštietis Juozas Dapšauskas, žinomas kaip Sveikatingumo metų iniciatorius ir judėjimo „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius, nuo jaunumės propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir tuo sudomino savo šeimą – žmoną Ievą ir tris vaikus 8-metį Danielių, 5-metę Liepą ir 3-jų Motiejų. Abu mažesnieji vaikai lanko Gamtos darželį, kur didžiumą laiko praleidžia lauke. Juozas per žiemą maudosi eketėje, tuo jau užsidegė ir vyresnėlis sūnus Danielius.

Entuziazmą parodė sūnus

Tradicinių „Ruonių maudynių“ Palangoje dalyvis J. Dapšauskas sakė esąs kone tris dešimtmečius. Tačiau šiemet, dėl pandemijos suvaržymų nežinant, ar šios maudynės beįvyks, šalies sveikuolių bendruomenė metė 30 dienų iššūkį – tą pačią valandą panirti į ledinį vandenį savo miestų ar rajonų vandens telkiniuose.

„Kadangi negalime visi vienu metu panirti į Baltiją, stengiamės išlaikyti ruonių tradiciją. Įdomiausia yra tai, kad ne aš pats, o mano sūnus Danielius buvo šių metinių maudynių iniciatorius: šnekino, tėti, dalyvaukim. Žiūriu, pradėjo pats lįsti po šaltu dušu, iš anksto ruoštis. Nuvykome prie Žaliųjų ežerų, apšilome, stebiu jį: gal persigalvos, pamaniau, bet šis tik nėrė „niurką“, nė nežiūrėdamas.

Išlindo pilnas džiaugsmo, šaukė, kad patiko ir dar važiuosim. Jau ir draugą Joną tuo užkrėtė“, – nuotaikingai apie sūnaus „įšventinimą“ į ruonius pasakojo salantiškis.

Pats J. Dapšauskas žiemą maudosi nuo 1994-ųjų. „Yra buvę, kai naktį oro temperatūra nukrito iki 30 laipsnių šalčio, o rytą per maudynes šaltis siekė 27 laipsnius. Bet lendi į eketę, nes vandens temperatūra, skirtingai nuo oro, būna pliusinė. Jutiminė temperatūra žemiausia tada, kai, išnirus iš vandens, pučia stiprus vėjas“, – pasakojo sveikuolis.

Paneigė mitą dėl atšalimo

Maudynės lediniame vandenyje, Juozo žodžiais, tai kūno ir dvasios grūdinimas: po savotiško trumpalaikio šoko pagyvėja kraujotaka, suintensyvėja kvėpavimas. Tai – ir nedidelė pergalė prieš savo baimes, ne išėjimas iš komforto zonos, o šios zonos praplėtimas. Tačiau, jo žodžiais, dabar – ne tas efektas: žiemą vanduo beveik nebeužšąla, nebereikia nė ekečių kirsti.

„Tarp žmonių gajūs mitai: neva, sušalsi kūno organus, ypač kenkia vyrų sveikatai. Betgi žvejyboje šąlantis žmogus gali dar labiau pakenkti prostatai. Manau, kad labiausiai kenkia kiekvienas saiko nebuvimas – persivalgymas, persimiegojimas, taip pat – ir persimaudymas. Ruonių maudynės tėra trumpalaikis panirimas po vandeniu: signalas išsyk nueina į centrinę nervų sistemą, o vidaus organų kūno atšalimas nė nepasiekia. Organizmas gauna staigų išorinį impulsą – o, kas čia? – ir visą šilumą, energiją išsyk nukreipia į vidinius organus. Saikingai panyrant į ledinį vandenį sau tikrai nepakenksi, atvirkščiai – grūdinsi organizmą ir gerinsi psichologinę sveikatą“, – įsitikinęs kraštietis sveikuolis.

Tik dalis sveikatinimosi mozaikos

J. Dapšauskas tikino, kad jis ligi šiol, kol iniciatyvą parodė Danielius, neturėjęs tokio tikslo – sėsti į automobilį ir specialiai važiuoti žiemą kur nors išsimaudyti. Yra daugybė ir kitokių pramogų, iškylų ir galimybių grūdintis visai šeimai.

„Lietuvoje jau kelerius metus gyvuoja tradicija – rengti 5–7–10 km pėsčiųjų žygius, išeinat į parkus, pažintinius takus, aplankant piliakalnius. Tai – džiuginančios tendencijos. Mūsų šeima labai mėgsta keliauti. Todėl aš nesureikšminu tų ledinių maudynių – tai tik viena sveikatinimosi mozaikos dalių. Mes dar labai mėgstame važinėti dviračiais: su Ieva išvažinėjome Lietuvą, buvome nukakę į Saaremos salas Estijoje, gyvenome laukinėje gamtoje. Šiemet, jei leis sąlygos, ketiname leistis dviračiais į kelionę su vaikais – norime aplankyti Gotlando salas“, – kalbėjo J. Dapšauskas.

Jis pasakojo, kad dėl savo gyvenimo būdo ir keliones automobiliu yra sumažinęs ligi minimumo: į parduotuvę, jei nereikia daug pirkinių, visuomet keliaująs pėsčiomis su kuprine ant pečių, o ligi darbo iš Vilniaus centro pirmyn ir atgal – dviračiu.

Gamtos darželyje grūdina visapusiškai

I. ir J. Dapšauskų mažieji – Liepa ir Mykolas – nuo 2-jų metų amžiaus lanko Gamtos darželį „Po smilgom“, kurio tikslas – kad vaikai kuo daugiau laiko praleistų natūralioje gamtoje.

„Aišku, galioja protingumo ribos. Tarkim, dabar, kai užvertė sniego, vaikams netgi pavojinga būti parke, tarp medžių. Arba, kai pliaupia lietūs. Tačiau nedidelis lietus tikrai nėra kliūtis vaikui būti lauke. Laikas gryname ore yra kaitaliojamas su buvimu patalpose: vaikai miega, valgo viduje, tačiau kitą dalį laiko leidžia lauke. Pavilnio regioniniame parke darželinukai, prižiūrimi auklėtojų, turi galimybę tyrinėti augalus ir gyvūnus, gamtos tvarinių formas ir tekstūras. Taip pirmiausia grūdinama vaikų psichinė ir dvasinė sveikata, o taip pat – ir fizinė“, – apie tai, kodėl pasirinko Gamtos darželį, pasakojo kraštietis.

Jis sakė, kad jų šeima taip pat turi sodybą Alantoje, tad ištisus metus daug laiko visi praleidžia gamtoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas