|
|
|
Menas – visada šalia
„Piešimas, tapyba mane lydėjo nuo mokyklos laikų, galima sakyti, kad ir nuo dar seniau. Menas turbūt įaugęs į giminės kraują – pusė mūsų turime vienokių ar kitokių gabumų. Antai močiutė Ona Jaronima Savickienė būdama 60-ies pradėjo piešti, surengė parodų, pelnė tautodailininkės vardą“, – teigė iš Darbėnų seniūnijos Auksūdžio kaimo kilusi, po studijų Kaune gyventi pasilikusi Vaiva Geišė. Tapydama užmiršta laiką Socialiniuose tinkluose talentinga mūsų kraštietė pasivadino „Geiša ART“. „Tai yra mano pavardė ir prierašas ART. Ištekėjusi pasirinkau vyro pavardę, todėl logiška buvo ją panaudoti galvojant apie įdomų pseudonimą savo internetiniam puslapiui“, – paaiškino pašnekovė. Pagal profesiją Vaiva šiandien turėtų būti reklamos dizainerė, tačiau netikėtai pasuko kitu keliu – su malonumu dabar ji dirba tarptautinio prekybos tinklo parduotuvės vadove, nors menas ir toliau pulsuoja šalia. Tiesa, skaitmeninė grafika, kurios išmoko bestudijuodama Kauno kolegijoje, per daug didelio susidomėjimo nekelia – jaunai moteriai kur kas maloniau į rankas paimti teptuką ir drobę. „Tapydama užsimirštu, nejaučiu laiko, man tai padeda atsipalaiduoti“, – atviravo ji. Bet ir šį pomėgį V. Geišė kurį laiką buvo apleidusi – noras tapyti į jos gyvenimą sugrįžo tuomet, kai, įsikūrus naujame bute, sienai papuošti prireikė paveikslo. Vaivos kūriniai – siurrealistiniai, juose daug mistikos, sidabrinių ir auksinių detalių, gėlių ir nakties prieblandos. Peizažų menininkė prisipažino nemėgstanti, užtat patinka piešti žmones, ypač moteris. „Kaip namuose kalbame, čia beveik tas pats, kas daryti makiažą, tik tiek, kad bruožų nėra“, – juokavo ji ir pridūrė, jog kurti makiažą yra dar vienas pomėgis. Vaiva neslėpė, kad jos kūryba vaikystėje pasidžiaugdavo tėvai, klasės draugai, mokytojai, vėliau studijuojant – dėstytojai. „Prieš kelerius metus pasitaikė proga pabuvoti Darbėnų gimnazijoje, kurią esu baigusi, – ten dar tebekabojo mano piešinys, buvo gera matyti“, – atviravo Vaiva. Dabar didžiausi jos darbų gerbėjai – internetinio puslapio „Geiša ART“ sekėjai, kurie taip pat negaili gerų įvertinimų, atsiliepimų, džiaugiasi specialiai jiems sukurtais vienetiniais darbais.
Pirmasis švarkas – sau V. Geišė – iš tų menininkų, kurie geba tapyti ir ant drabužių. Paklausta, kas tam įkvėpė, neslėpė: pavyzdžių – pilnas internetas. „Kartą pamačiau vieno dizainerio sukurtą švarką, ant kurio buvo įdomus printas. Pradėjau ieškoti kažko panašaus, kilo mintis, kad aš galbūt nupieščiau net geriau. Taip ir padariau“, – pasakojo menininkė. Ji teigė pradėjusi nuo akrilinių dažų tekstilei paieškos – tokių, kurie išdžiūvę tampa panašūs į gumą. O dirbama kaip akriliniais dažais. Tai – jokia naujiena, juk akrilinius dažus Vaiva naudoja ir tapydama paveikslus ant drobės. „Pabaigusi pirmąjį džinsinį švarką sau, sulaukiau daugelio pažįstamų ir draugų dėmesio, paskatinimo nesustoti, atsirado vis daugiau norinčių, kad taip papuoščiau ir jų džinsinius arba odinius švarkus“, – pasakojo menininkė. Ji ir tapo būtent ant džinsinių arba ant odinių švarkų, kurių audinys – storesnis, patvaresnis, rečiau reikia valyti. Piešinys ant nešiojamo rūbo nėra amžinas, būtina tinkamai prižiūrėti, skalbti rankomis. „Pati sau turiu nusipiešusi visą kolekciją tokių drabužių, juos mielai nešioju, reklamuoju, o atsibodusius bet kada galiu pakeisti naujais“, – sakė V. Geišė. Jos žodžiais, pats darbo procesas mokantiems valdyti teptuką nėra sudėtingas, panašus kaip ant drobės, tik, kad piešinys būtų kuo atsparesnis trinčiai, šviesai ir vandeniui, ilgai turi džiūti – apie savaitę.
Pirmenybė drobei „Pirmiausia švarką pasikabinu kaip drobę, uždedu pagrindą ir tuomet jau kimbu į darbą. Norint išgauti ryškumą, tvirtumą, reikia užtepti nemažai dažų sluoksnių“, – akcentavo Vaiva. Iš priemonių, be tekstilei skirtų akrilinių dažų ir teptukų, kuriuos, beje, reikia keisti dažnai, nes apsigumuliuoja, baigdama darbą menininkė dar būtinai naudoja fiksatorių. Darbo trukmę įvardinti sunku – gali trukti vos kelias valandas, o gali ir kelias dienas. Lemia piešinio sudėtingumas ir menininko nuotaika. Be to, kai darbas jau baigtas, savaitę dar jį reikia laikyti pakabintą, kad dažai visiškai išdžiūtų. V. Geišei patinka kontrastingos spalvos. „Tai yra mano braižas, mėgstu išskirti detales. Kad kūrinys patrauktų akį, naudoju daug spalvų – tiek pastelinių, tiek ryškių. Net juodą aš mėgstu, nes ji išryškina kitas spalvas. Taip pat patinka piešiniui suteikti tekstūrą, ant drobių naudoju gruntą“, – pasakojo menininkė. Tačiau ji neslėpė: kad ir kaip smagu, žaisminga piešti ant švarkų, pirmoje vietoje vis dėlto yra ir bus daug laiko atimanti tapyba ant tekstūrą turinčios didelio formato drobės. Kai formatas mažas, neužtenka vietos, o kuo didesnis, tuo geriau, nes daugiau vietos fantazijai. „Būtent savo drobėmis aš didžiuojuosi ir svajoju kada nors surengti autorinių darbų parodą“, – sakė V. Geišė.
|
|
