|
|
|
Rajono bažnyčioms numatė 50 tūkst. eurų
Šiųmetiniame Kretingos rajono biudžete visoms veikiančioms religinėms bendruomenėms yra numatyta skirti 50 tūkst. Eur. Kretingos rajone veikia 20 tikinčiųjų bendruomenių ir vienuolyno pastatų, neužilgo turėtų paaiškėti pinigų dalybų rezultatai. Pernai – nuo 10 iki 60 tūkstančių „Savivaldybėje nėra specialios pinigų paskirstymo religinėms bendruomenėms tvarkos. Anksčiau iš rajono biudžeto parapijoms teskirdavome vos 10 tūkst. Eur per metus, ir tai, lyginat su kitomis savivaldybėmis, buvo juokingai maža suma. Manau, kad bažnyčių išlaikymas yra mūsų pačių rūpestis. Todėl praėjusiais metais taryba pritarė mano siūlymui parapijoms skiriamą sumą padidinti iki 50 tūkst. Eur“, – kalbėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Pas merą pernai susirinkę parapijų klebonai vieningai pritarė didžiąją dali lėšų – 40 tūkst. Eur – skirti Vydmantuose, kur gyventojų jau skaičiuojama per 2 tūkst., statomai Dievo gailestingumo bažnyčiai. Už šias lėšas buvo išpilti šios šventovės pamatai, o likusius 10 tūkst. Eur parapijų „galvos“ turėjo išsidalinti tarpusavyje. „Tuomet į Savivaldybę kreipėsi Jokūbavo parapijos klebonas Vytautas Liesis, kad jų bažnyčios stogas yra avarinės būklės, ir taryba nusprendė papildomai iš biudžeto jam tvarkyti skirti dar 10 tūkst. Eur. Tad iš viso Savivaldybės suma pernai bažnyčių reikmėms išaugo iki 60 tūkst. Eur. Tačiau šiemet grįžtame prie anksčiau numatytos pinigų sumos – 50 tūkst. Eur“, – paaiškino meras. Spręs tikinčiųjų bendruomenės Iš viso Kretingos rajone veikia 20 tikinčiųjų bendruomenių: 10 katalikų bažnyčių, be Kretingos, dar – Salantų, Darbėnų, Grūšlaukės, Kūlupėnų, Kalnalio, Kartenos, Jokūbavo, Mikoliškių, Budrių; evangelikų liuteronų bažnyčia; 4 koplyčios – Lazdininkų, Rūdaičių, Baublių ir stačiatikių Šv. Eleuterijaus; 5 vienuolynai. A. Kalniaus žodžiais, skirstant lėšas bus pakviesti ne tik viso Kretingos rajono katalikų parapijų klebonai, bet ir vienuolių seserijų atstovės, taip pat – evangelikų liuteronų ir stačiatikių bendruomenės. „Kiekviena bendruomenė turi savo tikinčiųjų būrį, kurie yra mūsų rajono gyventojai, todėl Savivaldybei jie turi rūpėti“, – patikino A. Kalnius. Pačioje Kretingos miesto širdyje, abipus Rotušės aikštės, didingai iškyla pagrindinės šventovės – katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios.
Apšildė bažnyčią ir vienuolyną Katalikų bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno viduje šiuo metu jau baigiami kapitalūs darbai, kuriems valstybė skyrė 0,5 mln. Eur. Parapijos klebono Juozapo Marijos Žukausko žodžiais, pakeisti langai, baigiama tvarkyti šildymo sistema visame vienuolyno ir bažnyčios komplekse, rūsyje pakeista katilinės įranga, į suolus bažnyčioje įvestas elektrinis šildymas. Už projekto lėšas taip pat nupirkti nauji vargonai ir videotransliacijos sistema, kuri, klebono žodžiais, reikalinga ne tik karantino sąlygomis, bet ir dėl kituose miestuose gyvenančių parapijiečių ir išeivijos lietuvių, kuriems artimas Kretingos katalikų parapijos, jos bendruomenės gyvenimas. „Liko tik atnaujinti bažnyčios pastato apšvietimą – senieji šviestuvai bus pakeisti gerokai ekonomiškesniais LED šviestuvais. Turėjo juos atgabenti iš Kinijos, tačiau dėl pandemijos siuntų pristatymas stringa ir negalime užbaigti darbų“, – kalbėjo J. M. Žukauskas. Jis tikino esąs pakviestas pas rajono merą dėl šiųmetinės Savivaldybės paramos paskirstymo, tačiau su parapijos taryba dar nėra aptarę, kaip galima būtų ją tikslingiausiai panaudoti. Reikės perdažyti tvorą Kretingos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Darius Petkūnas teigė, kad Savivaldybė geranoriškai atsižvelgia į jų prašymus, bet pernai įvyko nesusipratimas – buvo numatyta jų parapijos reikmėms skirti 1 tūkst. Eur, tačiau jie tų pinigų negavo. „Šiemet jau pakvietė, kad teiktume paraišką – būtinai reikėtų perdažyti tvorą palei Kęstučio gatvę. Tvora nedažyta jau per 20 metų, yra arti gatvės, kurią valant, tvorai kenkia pilama druska“, – kalbėjo kunigas. Tačiau pats didžiausias jų parapijos numatytas darbas – restauruoti istorinius vargonus. Lėšų tam tikimasi gauti iš Vokietijos fondų – paraiškas bendruomenė teikė net keliems jų. Darbus, kurie kainuos apie 20–30 tūkst. Eur, atliktų taip pat Vokietijos meistrai. „Specialistai jau buvo atvykę apžiūrėti, tačiau darbų eigą sutrukdė pandemija. Taip pat reikės kažkiek prisidėti ir savo lėšomis, nes norima, kad ir vietos bendruomenė rodytų iniciatyvą, – viską už dyką gavęs žmogus to gero nebeįvertina. Tuomet papildomai kreipsimės į Savivaldybę dėl paramos“, – kalbėjo D. Petkūnas. Išlikę vieninteliai Johano Proiso vargonai Išskirtiniu kultūros paveldu pripažinti Karaliaučiaus karalių rūmų meistro Johano Proiso XVIII a. pagaminti vargonai – vienintelis išlikęs šio garsaus meistro kūrinys, garsus visos Rytų Prūsijos mastu. Ir jie kone stebuklingu būdu šiandieną atsidūrę Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčioje. „Šių vargonų išlikimą aš vadinu Dievo šypsena: kažkada jais buvo grota vokiečių krašte – Verdainės, arba istorinės Šilutės, bažnyčioje. Sovietams naikinat bažnyčių paveldą – dėl to daugiau meistro J. Proiso darbų ir neišliko, – šitie vargonai iš Verdainės buvo pergabenti į Kretingalės bažnyčią. O Kretingos bažnyčia po jos statybos 1899-aisiais būtų gavusi naujus vargonus, tačiau uždėjus didelį muitą, buvo susikeista su Kretingalės bažnyčia – jie įsigijo naujuosius, o į Kretingą atkeliavo „padėvėti“. Tačiau ilgainiui tapo krašto kultūros ir istorijos perlu – vieninteliais išsaugotais J. Proiso vargonais“, – apie Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios viršuje stovinčių, tačiau būtinų restauruoti vargonų reikšmę kalbėjo parapijos klebonas.
|
|
