Kretingiškės namuose – brangiausios pasaulyje katės

Gražina Asipauskaitė su savo numylėtine servale Monro, kuri, kaip tikino, savo elegantiška elgsena pateisina scenos įžymybės vardą.

Servalas – laukinė Afrikos katė, turinti gerai išvystytus medžioklės instinktus, pašokanti iki 3 m. Gali sverti iki 20 kg. Tai – katė individualistė, pabrėžianti savo nepriklausomybę. Servalai itin gražūs dėl savo auksinio, juodomis dėmėmis marginto kailio. Kaip naminius gyvūnus pirmieji servalus laikė faraonai senovės Egipte prieš daugiau kaip 5 tūkst. metų. Savanos katės po ilgų bandymų, sukryžminus servalą su namine kate, buvo išvesti JAV. Tai – jau tikras naminis gyvūnas. Ši į lūšį panaši katė gali sverti iki 11 kg. Ji greit išmoksta komandų, reikalauja daug dėmesio, gali užšokti ant šviestuvų, laipioti užuolaidomis.

Kretingiškė, TV projekto realybės šou „Namas“ dalyvė, grožio ir estetikos specialistė 38-erių Gražina Asipauskaitė prieš pusmetį įsigijo du ypatingus gyvūnus – vienas brangiausių ir rečiausių kačių pasaulyje: laukinę Afrikos katę servalą, kurią pavadino Monro, ir sevaną, vardu Talį.

Iš išorės – lūšis, charakteris – šuns

Abi katės dėl kailio atrodo tarsi tigriukai, tačiau turi laibus kaklus, nedidelę galvą su ilgomis ausimis, itin ilgas kojas ir tuo primena lūšis.

Monro, pasakojo šeimininkė, yra tikra žvaigždė – jos grakšti eisena, išdidi elgsena, akys išraiškingos. Ėda nedaug ir tik iš rankų, yra ilgakojė – suaugusios ir pasistiebusios ant dviejų užpakalinių kojų šios katės gali siekti iki 160–170 cm.

„Iš visko matyti, kad maniškė Monro pagal veislę tikrai bus mažesnė, nes galvoju, kad ji nėra 100-procentinė servalė. O Talis, atvirkščiai – daug ėda ir per pusmetį jau spėjo nusipenėti. Jis mėgsta laipioti užuolaidomis ir užšokti kuo aukščiau“, – pasakojo moteris.

Šioms katėms būtinas specialus maistas, įvairūs vitaminai. Monro organizmas sunkiai įsisavina kalcį, todėl pradėjo lūžinėti kaulai. Dabar katės kojytėse įtaisyti 4 strypai, kad kaulai sugytų po atliktų operacijų.

„Lūšiukai“, tvirtino Gražina, labai myli vaikus, o jos 7-mečiui sūnui Gabrieliui pakeičia brolius ar seses. „Šios katės ypatingos – primena šunis, klauso komandų – atsistoti, sėsti, atnešti kamuoliuką, netgi rašiklį sūnui ruošiant pamokas. Urzgia, kad iš dubenėlio neatimtum maisto. Nors sakoma, kad jos agresyvios, bet taip nėra, jos labai jaučia šeimininką. Nėra buvę, kad įbrėžtų, nors vaikas netyčia ir ant uodegos užlipa“, – savo augintines gyrė G. Asipauskaitė.

Iš prieglaudos paėmė katę ir šunį

Be šių dviejų kačių, kurių kiekviena kainuoja kaip geras automobilis, G. Asipauskaitė dar turi kitokias 2 kates — rusų nulėpausį ir Siamo veislės, jos namus saugo kalė Dika. „Ir Siamo katytę Pumą, ir vilkšunę pasiėmiau iš prieglaudos. Dika buvo stipriai kankinta, sulaužyti šonkauliai, prieglaudoje sakė – nugaiš. Bet parsivežiau, išgydžiau, ir jau 4-erius metus pas mane gyvena, tiesa, liko raiša. Kartais staugia kaip vilkė. Puma yra akla, baiminasi žmonių, tik viena bėda, kad įgudusi gaudyti paukštelius“, – apie savo gyvūnus pasakojo moteris.

Savanos katė Talis, arba Talismanas, – labiau G. Asipauskaitės sūnaus Gabrieliaus draugas.

Ji tvirtino nuo vaikystės labai mėgusi kates ir tėvams sakydavusi, kad užaugusi įsteigs jų prieglaudą. „Prieglaudos neįsteigiau, bet noriu labiau suprasti šiuos gyvūnus, todėl ir išsikėliau tikslą įsigyti Afrikos kates. Susiradau jas Rusijoje, bet per karantiną pavasarį buvo sudėtinga parsivežti. Vieną mano rezervuotą servalą nupirko vokiečių šeima. Kai ėmė lauktis vaikelio, nusprendė parduoti, ir aš iš jų perpirkau abi. Prieš pusmetį kurjeris pargabeno jas man iš Vokietijos“, – džiaugėsi kretingiškė.

Ji neslėpė, kad šių kačių įvežimas yra griežtai reglamentuojamas, reikalingi specialūs leidimai ir laikymo sąlygos. Pašnekovė mano, kad Lietuvoje yra ir daugiau žmonių, laikančių šias retas kates, tačiau nesiskelbia, nes įsigyja jas iš privačių zoologijos sodų, o Rusijoje yra specialūs veislynai.

Siekis – padėti žmonėms

Karantinas, pašnekovės nuomone, žmonėms iš dalies leido pasijausti tokioje pat nelaisvėje, kokioje jie dažnai laiko savo gyvūnus: „Raskime laiko pavedžioti juos, pažaisti, nes šuo nėra tik sargas, o katė – vien naminis gyvūnas. Jie irgi jaučia, mąsto, kaip – čia jau kitas klausimas.“

G. Asipauskaitė, įsitikinusi, kad nuo vaikystės yra apdovanota ypatinga empatija ir gebėjimais: ji rašo eiles, išleido romaną „Agnetės kelias“, kuria muziką, tapo paveikslus, taip pat teikia parapsichologinę pagalbą: internetu konsultuoja depresijų, ypač – per karantiną, apimtus žmones, padeda jiems narplioti sudėtingus santykius, gelbsti surasti dingusius asmenis.

„Nuo vaikystės buvau kitokia: neturėjau draugų, matydavau tai, ko nemato kiti žmonės. Tėvai galvodavo, kad tai – vaiko fantazija. Ilgainiui tai dar labiau pasitvirtino. Anksčiau dirbau grožio srityje, o dabar norisi kuo daugiau skleisti gėrio aplinkui ir padėti kitiems“, – tvirtino pašnekovė.

Gimusi Telšiuose, gyvenusi Lietuvos didmiesčiuose, moteris atvirauja, kad ją traukė į Kretingą: „Kai vaikystėje su tėvais važiuodavome į Palangą, patiko šis jaukus mažas miestas, čia gyvenu jau 7-erius metus. Ir nors norėtųsi išvykti išbandyti gyvenimą JAV, tačiau mane čia jau laiko gyvūnai.“

• Rašyti komentarą (12)