|
|
|
Ne vien druska kalta, kad žvėrys bėga į kelią
Lietuvoje padažnėjus atvejų, kai tamsiuoju paros metu laukiniai gyvūnai iššoka į kelią ir atsitrenkia į pravažiuojančius automobilius, sukruto ir policijos pareigūnai, ir gamtininkai: gyventojus ragina būti budrius. Į girias įsibrovė žmogus Kuriuose Kretingos rajono keliuose daugiausia įvyksta tokių eismo nelaimių, Policijos komisariato pareigūnai yra identifikavę. Tai: Kretinga–Skuodas, Kretinga–Kūlupėnai, nuo Kretingos Kartenos ir Palangos link, Gargždai–Kretinga Jokūbavo link, taip pat kelias į Raguviškius. O į redakciją paskambinusi kretingiškė papasakojo jaunų stirnaičių pastebėjusi ir pačioje Padvarių gyvenvietėje, Vingių gatvėje. „Pristabdžiau automobilį, nes žinojau auksinę taisyklę: jeigu prabėgo viena stirna, tai lauk, kad prabėgs ir daugiau. Taip ir buvo – netrukus, kiek pasiblaškiusios, į Salantų gatvės pusę ir Klibių kelio link nuskuodė dar dvi“, – pasakojo moteris. Anot jos, vakarais – tamsu, automobilių važiuoja daug ir nemažais greičiais, tad prie Klibių kelio, vedančio į Kūlupėnus, reikėtų įrengti kelio ženklą, įspėjantį apie pavojų susidurti su laukiniais gyvūnais. Kaip sakė Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė, dėl kelio ženklo gyventojai turi kreiptis į rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisiją ir išdėstyti argumentus. Jei kelias, kuriame prašoma ženklo, – regioninis, raštą komisija persiunčia Automobilių kelių direkcijai, kuri ir nusprendžia. Seniūnė neprisiminė, kada pastarąjį kartą tokie ženklai buvo statomi rajono vietinės reikšmės keliuose. „O regioniniame kelyje Šiauliai–Palanga, už žydų genocido vietos, – taip“, – patikino S. Riepšaitė. Kaip vieną priežasčių, kodėl žiemos laikotarpiu kanopiniai miško žvėrys traukia kelių, pakelių, gyvenviečių link, Aplinkosaugos departamentas įvardijo ant dangos barstomą druską, mat joje yra mikroelementų, kurių natūralioje gamtoje gyvūnai šiuo metų laiku gauna per mažai. Tačiau gamtininkas Selemonas Paltanavičius „Pajūrio naujienoms“ teigė, jog druska, paberta ant kelių, – tik vienas veiksnių ir ne pats svarbiausias, juolab kad dar tik neseniai pradėta barstyti, tad nesusikaupė didesnio kiekio. „Per tankus yra kelių tinklas! Mes patys sau juos nutiesėm į girias, o paskui stebimės, iš kur čia atsiranda gyvūnų? Iš niekur. Žvėrys gyvena savo namuose, kuriuose ėmė šeimininkauti žmogaus: dieną naktį bilda trankosi gaudžia, miško gyventojus gąsdina kirtimo technika – ar visada to reikia?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Išgąsdintam briedžiui ir atitvarai ne kliūtis Šalyje žinomo gamtininko S. Paltanavičiaus nuomone, per pastaruosius 50 metų gyvūnų poreikiai pasikeitė nedaug, o štai apie žmones to nepasakysi. Automobilių skaičius valstybėje išaugo iki beveik 2 milijonų, ir visi keliais juda, važiuoja, lekia, signalizuoja, spigina šviesom. Prie tokio transporto srauto per 10–15 metų gyvūnai priprato ir tiek šalia didžiųjų miestų, tiek užmiesčiuose jaučiasi drąsiau, nesibaido prieiti. Ką akistatoje su mašina suvokia žvėrys? Reakcija, pasak S. Paltanavičiaus, – neprognozuojama, nei stirna, nei briedis nežino, kokiu greičiu važiuoja automobilis, kaip greit prie jų priartės, tad stovi tarsi įbesti vietoje, o kai transporto priemonė jau visai arti, lekia nebežiūrėdami, nei kas, nei kur pasitaikys ant kelio. Išgąsdintiems suaugusiems, kokius 400 kilogramų sveriantiems briedžiams net atitvarai – ne kliūtis, sulaužo ir juos. Su žvėrimis dažniausiai susiduriama tamsiuoju paros metu, tad pamiškėse prietemoje, o ypač tose vietose, kur pastatyti įspėjamieji kelio ženklai „Laukiniai gyvūnai“, patariama vairuoti itin atidžiai: sulėtinti važiavimo greitį, kad pavojaus atveju galėtų tinkamai sureaguoti. Aplinkos apsaugos departamentas paviešino duomenis, kad 2020 m. spalį gavo 686 pranešimus apie automobilių susidūrimus su laukiniais gyvūnais, lapkritį – 674, gruodį – 534. Didžiausias pranešimų skaičius apie autoįvykius su laukiniais gyvūnais išlieka pernai gegužę – 998. Tačiau žiemą, esant prastesniam matomumui ir ilgesniam tamsiam laikotarpiui, labai svarbu nepamiršti, kad grėsmė kelyje susidurti su laukiniu gyvūnu išauga. Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Ričardas Kašėta teigė kad duomenis apie rajono keliuose po susidūrimo su automobiliais kritusius gyvūnus kaupia, o kiekvieną pavasarį, apie kovą balandį, agentūrai pateikia medžiotojų klubai, kurių yra 13. Avarijose kritę laukiniai žvėrys laikomi mokesčius už medžioklės plotus mokančių klubų nuosavybe, tad nudaužto gyvūno pasiimti negali nei į avariją patekusio automobilio vairuotojas, nei į įvykio vietą iškviestas policijos pareigūnas, nei kas nors kitas, priešingu atveju grėstų administracinė atsakomybė. „Jeigu susidūrimo su automobiliu metu laukinis gyvūnas sužeidžiamas arba nugaišta, vairuotojas apie tai turi pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Specialistai susisiekia su to rajono medžioklės plotų valdytojais – medžiotojų būreliu arba klubu. Partrenktą gyvūną perduoti medžiotojams įpareigoja Medžioklės įstatymas“, – sakė R. Kašėta. Jo žodžiais, atsižvelgus į žvėries būklę, medžiotojai jį gali sunaudoti maistui, o jei ne – teks utilizuoti. Pasišalinusieji iš nelaimės vietos įvardijami kaip pabėgę iš eismo įvykio vietos, o už tai numatyta bauda, gali būti atimta ir teisė vairuoti.
|
|
