|
|
|
Knygos puslapiuose – šimtmečio istorijos pėdsakai
Metų pabaiga atnešė džiaugsmo Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialui: dienos šviesą pagaliau išvydo kraštotyrinis leidinys „Darbėnai vakar ir šiandien“, į kurio puslapius sudėta šimto metų miestelio istorija – faktai, įvykiai ir žmonės, palikę joje ryškiausius pėdsakus. Pradžia – valstybės šimtmečio minėjimas „Pradžią leidiniui davė 2018-aisiais paminėtas Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejus“, – kaip kilo sumanymas išleisti knygą, kurioje atsispindėtų Darbėnų istorijos šimtmetis, prisiminė Darbėnų filialui vadovaujanti vyresnioji bibliotekininkė Danutė Paulikienė ir bibliotekininkė Jurgita Anužienė. Tais metais buvo surengta konferencija „Darbėnai ir darbėniškiai valstybės šimtmečio istorijoje“. Joje Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas Julius Kanarskas skaitė pranešimą „Darbėniškiai savanoriai – Lietuvos kariuomenės kūrėjai“, Darbėnų gimnazijos pedagogė Edita Gliožerienė parengė pranešimą „Miestelis tarp dviejų šventovių“, Darbėnų rezistencijos muziejaus įkūrėjas Stanislovas Burba – „Rezistencija 1944–1953 m.“, o humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Sofija Laučiūtė – „Pabudome ir keliamės“. Be to, bibliotekininkės kreipėsi į visus darbėniškius, prašydamos, kad jie pasidalintų turimomis nuotraukomis, kuriose atsispindėtų miestelio istorijai svarbūs įvykiai, taip pat pačios iš įvairių archyvų parsisiuntė nemažai fotografijų ir surengė tris parodas: „Senieji Darbėnai“, „Darbėnų istorijos kūrėjai 1918–2018 m.“, „Darbėnai ir darbėniškiai valstybės šimtmečio istorijoje“. Pasak bibliotekininkių, kraštotyrinės medžiagos buvo surinkta tiek daug ir tokios įdomios, tad nuspręsta: kad ji neliktų vien tik bibliotekos archyvuose, būtina ją sudėti į leidinį. Juolab kad tokios patirties jau būta: pagal kraštotyrinę medžiagą 2018-aisiais išleistas Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios metraštis (1602–2017). „Savo sumanymu pasidalijome su mums visada geranoriškai talkinančia humanitarinių mokslų daktare Jūrate Sofija Laučiūte, kuri sutiko būti leidinio redaktore, parašė įžangos ir pabaigos žodžius. Pateikėme paraišką, gavome finansavimą iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto, ir visus 2019-uosius metus, šių metų pradžią dirbome prie knygos“, – sakė D. Paulikienė. Istorija – per įvykius ir žmones Iš pradžių leidinio sudarytojos ketino Darbėnų miestelio gyvenimo nuo 1918-ųjų iki 2018 metų įvykius išdėlioti chronologine tvarka, tačiau šio sumanymo atsisakė. „Pastebėjome, kad daug kas kartojasi, persipina, kad jau ir mes pačios pradedame pasiklysti žodžiuose ir vaizduose, juolab kad kai kurios nuotraukos, jose užfiksuoti žmonės labiau tinka ne kuriai vienai datai iliustruoti, o atspindi istorijos tarpsnius. Tada J. S. Laučiūtė pasiūlė leidinį suskirstyti tam tikrais „blokais“, – leidinio struktūrą pristatė J. Anužienė. Darbėnų miestelio šimto metų istorija, trumpai priminus pagrindinius faktus nuo XVI a. vidurio, kai pirmąkart šaltiniuose paminimas Darbėnų kaimas, pradedama skyriumi „Lietuva paskelbia Nepriklausomybę“. Įdomių istorijos faktų sudėta į Darbėnų centro – Turgaus aikštės – istorijai skirtą skyrių. Atskirose leidinio dalyse apžvelgiama technikos pažanga ir kitos naujovės – nuo pieninės iki geležinkelio stoties, taip pat švietimas, kultūra, sveikata. Daug dėmesio skirta Darbėnuose nuo XVIII a. gyvenusios žydų bendruomenės istorijai, skaudūs faktai sudėti į skyrių „Kova už laisvę“, trumpai stabtelta prie penkiasdešimties okupacijos metų. Atskirai apžvelgti trijų dešimtmečių po Nepriklausomybės atkūrimo įvykiai. Leidinio sudarytojos sakė, kad itin džiaugiasi skyriumi „Sąjūdžio vėjuose“ – pasak jų, šis netolimos istorijos tarpsnis iki šiol nebuvo apžvelgtas, o dauguma darbėniškių, stovėjusių prie Sąjūdžio ištakų, jau iškeliavę anapilin. Tad J. S. Laučiūtės surinkta medžiaga esanti itin vertinga. „Džiaugiamės, kad prie leidinio prisidėjo daug darbėniškių, pavyzdžiui, savo prisiminimais apie Sąjūdį pasidalinę mokytojas Vytautas Vansavičius, daug pagelbėjusios mokytojos Birutė Kontrimienė, Justina Vaičikauskienė, Nijolė Pudžmienė, dar nežinotų istorijos faktų papasakojęs šviesaus atminimo Antanas Juška. O be Artūro Galdiko pasidalintų iš Darbėnų ligoninės archyvo jam perėjusių nuotraukų net neįsivaizduojame, kaip būtume iliustravę skyrių „Sveikata“, – pasakojo bibliotekininkės. Laukia leidinio pristatymo Rengiant knygą, prie jos dirbusios moterys prisipažino, kad sunkiausias darbas laukė atrenkant medžiagą skyriui „Juos užaugino Darbėnų žemė“. „Sunkumų buvo ir atrenkant iliustracijas, ir sudarant išnašas, bibliografiją, ir – nurodant kai kurias datas, nes skirtinguose šaltiniuose jos pateikiamos skirtingai. Kadangi neturėjome galimybės išsiaiškinti, kuris šaltinis teisus, surašėm viską. Bet sudėtingiausia buvo perėjus prie asmenybių. Savaime suprantama, kad būtina paminėti tokius Darbėnuose gimusius, augusius ar didžiąją gyvenimo dalį dirbusius iškilius žmones, kaip Izraelio valstybinę vėliavą sukūrusį Dovydą Volfsoną, spaudos draudimo laikotarpiu prie lietuviškų knygų leidybos daug prisidėjusią Ona Vitkauskytę, dailininką ir dailės mokytoją Fabijoną Šulcą. Sunkiau buvo atrinkti nūdienos asmenybes“, – sakė J. S. Laučiūtė. Leidinio redaktorei paantrino ir jo sudarytojos, sakiusios, kad dėl to, ką vertėtų paminėti šioje knygoje, tarėsi ir su aktyviausiai prie kraštotyrinės medžiagos rinkimo prisidėjusiais darbėniškiais. J. Anužienė prisipažino, kad jai buvo sunku „sustoti“: jau atidavus knygą į spaustuvę, ji vis dar rasdavo, kuo būtų galima papildyti vieną ar kitą skyrių. O D. Paulikienė pridūrė, kad likusios medžiagos, kuri vis pasipildo, yra tiek, kad jau dabar būtų galima išleisti tęsinį. „Labai malonu išgirsti darbėniškių, kurie jau spėjo perskaityti mūsų knygą, atsiliepimus, kad jie leidinyje rado tokių faktų, kurių, net pragyvenę čia beveik visą gyvenimą, nežinojo. Dabar laukiame, kada baigsis karantinas, ir mes galėsime, kaip ir buvome numatę, surengti leidinio pristatymą visiems, kam įdomi Darbėnų miestelio ir jo žmonių istorija“, – akcentavo D. Paulikienė.
Marija MAČERNYTĖ
|
|
