Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nutiesė tautodailės tiltą tarp Kretingos ir Čikagos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2020-12-18
Tris valandas trukusį renginį per nuotolį mesitriškai koordinavo klaipėdietė aktorė ilgametė Kretingos muziejaus ir bibliotekos bičiulė Virginija Kochanskytė.

Pandemijai užvėrus vienas duris į kultūros pasaulį, kretingiškiai ir užatlantės lietuviai atvėrė kitas, gerokai platesnes, ir nutiesė virtualų tiltą tarp Lietuvos ir JAV, Kretingos miesto ir Pasaulio lietuvių centro Čikagos priemiestyje, Lemonte. Surengtoje nuotolinėje mugėje „Įkvėpk! Kalėdos!“, skirtoje besibaigiantiems Tautodailės metams paminėti, buvo apsikeista vaizdais ir informacija apie kūrėjus ir jų kūrybą.

Talkino užjūrio kraštietis

Renginys buvo kupinas virtualių pasivaikščiojimų po Kretingą ir jos rajoną, supažindinant su mediniu krašto paveldu, advento tradicijomis, liaudiškomis giesmėmis. Susijungus su užatlante, galima buvo pamatyti, kaip atrodo JAV Pasaulio lietuvių centras ir jame įkurtas Lietuvos dailės muziejus, po kurio gausias ekspozicijos sales, kur puikuojasi ir kretingiškių tautodailininkų Raimundo Puškoriaus ir Adolfo Viluckio darbai, vedžiojo šio muziejaus direktorė Asta Zimkus.

Projektas, kuriame dalyvavo per 10 lietuviškąsias tautodailės vertybes pristačiusių pranešėjų, buvo surengtas Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistės Astos Pocienės, Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Birutės Naujokaitienės ir mūsų kraštiečio, iš Salantų kilusio JAV Lietuvių bendruomenės tarybos prezidiumo nario, LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje viceprezidento Artūro Žilio iniciatyva.

„Su A. Žiliu susipažinome praėjusią vasarą, Kretingos muziejuje vykstant kretingiškio tautodailininko Alfonso Skiesgilo parodai. Nusprendėme bendradarbiauti. Jis ir pasirūpino, kokius žmones sutelkti, kaip pristatyti JAV puoselėjamą lietuvių liaudies meną. Mes taip pat siekėme parodyti Kretingos miesto grožį per tautodailės kūrėjus ir miestą puošiančius jų darbus“, – apie tai, kaip gimė projektas, pasakojo A. Pocienė. Ji patikino, kad ir kitąmet, talkinat A. Žiliui, ketinama pateikti kultūrinių staigmenų, ir prasitarė, kad bandys užmegzti ryšius su kitų pasaulio šalių lietuvių centrais.

Dailės muziejus – centro brangakmenis

Renginį iš Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos moderavusi aktorė Virginija Kochanskytė, beje, pati nekart pabuvojusi Pasaulio lietuvių centre Čikagoje, lietuvių tautos stiprybę, kuri perduodama ir per kūrybą, palygino: „Jei į šluotą suriši visus žagarėlius, jos nesulaužysi , o jei šluosi po vieną – šie greit lūžtų. Laikmečių išbandymai, sunkumai užgrūdino lietuvių tautą, tarsi surišdama išsibarsčiusius žagarėlius į vieną tvirtą šluotą.“

„Tikras lietuvis“, – taip už pastangas puoselėti tautos vertybes ir jomis dalintis su viso pasaulio lietuviais iš Salantų kilusį Artūrą Žilį apibūdino renginio organizatoriai.

Pasaulio lietuvių centras (PLC), įkurtas 1987 m., yra didžiausias išeivijoje. Jis veikia pastate, kuris anksčiau priklausė kunigų seminarijai. JAV gyvenančių tautiečių pastangomis per trumpą laiką buvo surinkta lėšų, kad būtų galima jį įsigyti ir remontuoti, dar po kurio laiko buvo pastatyta didžiulė salė. Pasak patalpas aprodžiusios A. Zimkus, didžiausias tautiečių tikslas buvo suburti įvairių kartų lietuvių kilmės žmones, išlaikyti kultūrinį tautos palikimą ir perduoti jį ateities kartoms.

Dabar PLC veikia 42 organizacijos – šokių, dramos kolektyvai, chorai, sporto klubai, skautų organizacijos, meninės raiškos būreliai, dauguma jų – nevyriausybinės. Centre iš esmės dirba savanoriai. „Niekas mūsų neremia ir neišlaiko. Visi dirba be atlygio, iš širdies. Mes matome, kad žmonėms to labai reikia, ir tai yra didžiausias paskatinimas“, – akcentavo A. Zimkus.

Jos žodžiais, Lietuvių dailės muziejus tautiečių yra vadinamas Amerikos PLC brangakmeniu: jame tūkstančiai eksponatų, dauguma – tautiečių iš viso pasaulio dovanos. Vien JAV yra per 60 aktyviai kuriančių lietuvių dailininkų. Muziejaus galerijoje „Sielos“ kas 2–3 mėnesius keičiamos parodos, prie įėjimo į galeriją stovi išdidus R. Puškoriaus „Vaidila“, primenantis tą, kuris puošia Kretingą prie Kultūros centro.

Pristatė medinį bažnyčios paveldą

Kretingiškiai užatlantės lietuviams aprodė savąjį miestą, išpuoštą tauutodailininų kūriniais, taip pat pristatė Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios medinį paveldą.

Ateinantys metai šalyje paskelbti Kretingos miesto įkūrėjo ir pranciškonų bažnyčios bei vienuolyno fundatoriaus Jono Karolio Chodkevičiaus metais, todėl kretingiškė gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė surengė virtualią ekskursiją po bažnyčią. Pasakojimą ji pradėjo, stabteldama ties garsiosiomis pagrindinėmis durimis, kurios išliko nuo bažnyčios statybos pradžios: teigiama, kad jas užsakė pats J. K. Chodkevičius, todėl ant jų išlikę jo paties ir šeimos narių atvaizdai. Tačiau, mokslininkų manymu, jas 1621 m. užsakė fundatoriaus žentas Jonas Stanislovas Sapiega.

Pačiomis seniausiomis ne tik bažnyčioje, bet ir Kretingos mieste yra laikomos durys, kurios buvo pagamintos 1610 m., šimtmečiais jos skyrė bažnyčią nuo vienuolyno. Ant jų išlikę švedų užpuolikų kirvių žymės. Dar vienerios durys, vedančios į vienuolyną, manoma, sukurtos 1620 m., beje, ligi šiol tebeveikia jų užraktas.

Kitos Kretingos bažnyčios vertybės – medinė sakykla, kurią puošė apaštalų skulptūros, dingusias vėliau atkūrė tautodailės meistrai, 7 restauruoti mediniai altoriai bei Kankinių koplyčia ir jos stalės – vienuolių choro suolai su aliejumi tapytais šventųjų kankinių paveisklais. Koplyčioje kabantis Blaivybės kryžius, žinovams sprendžiant pagal jo atlikimo techniką ir smulkias detales, gali būti vienas seniausių Lietuvoje – sukurtas net XIII–XIV a.

„Plunksnos linijos“ įkūrėja menininkė Rasa Statkuvienė viena pirmųjų Lietuvoje ėmėsi atgaivinti škaplierių, kaip tautos paveldo, kūrimo meną.

Kretinga – drožėjų sostinė

„Meistras Adolfas Viluckis yra pasakęs, kad Kretinga – medgraužių kraštas. Ir tikrai, kurta giminėmis: Anicetas ir Raimundas Puškoriai, Alfonsai – sūnus ir tėvas – Skiesgilai, Juozapas ir Feliksas Lukauskai ir jo anūkas Tadas Šorys, Gražvydas Čepulevičius ir kiti. Jie sukūrė labai savitą miesto stilių, jo atmosferą. Eini – ir nė nesusimąstai: tai koplytėlė, tai koplytstulpis, stogastulpis ar kompozicija“, – apie tai, ką jie reiškia, kokią žinią perduoda miestui ir jo žmonėms, pasakojo po Kretingos miestą pasivaikščioti pakvietusi pedagogė etnokultūros žinovė Virginija Rudavičienė.

Kone vienoje vietoje, prie Kretingos rajono kultūros centro, tautodailės kūrinių – keletas: stogastulpis knygnešiams ir daraktoriams, stogastulpis pirmąkart scenoje sušoktam tautiniam šokiui „Aguonėlė“, tiltelis su 4 itin išmoningais stogastulpiais, Vaidilos skulptūra. V. Rudavičienė apibūdino kiekvieno šių medinių stebuklų simbolių prasmę, sąsajas su tautos kultūra ir savojo miesto istorija.

B. Naujokaitienė surengė ekspediciją po Kretingos krašto kaimus, kuriuose išlikę senųjų koplytėlių, o kaimo žmonės prie jų tebepuoselėja senovines majaus giedojimo tradicijas.

D. Jomantaitė-Jonaitienė taip pat pakalbino katalikų parapijos kleboną pranciškoną Juozapą Mariją Žukauską, kuris papasakojo apie advento tradicijas, paaiškino 4 advento žvakių prasmę ir krikščioniškųjų bei liaudiškųjų tradicijų dermę švenčiant Kūčias ir Kalėdas.

Kretingiškė menininkė Rasa Statkuvienė supažindino su viena seniausių krikščioniškosios meistrystės tradicijų – škaplierių kūryba, atskleidė šios sakramentalijos svarbą ir pademonstravo, kaip pasigaminti šiuolaikiškai patrauklų škaplierių, nešiojamą kaip apyrankę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas