|
|
|
Elektrifikuotas geležinkelis kirs ir Kretingą
Kretingiškius pasiekė žinia, kad bus elektrifikuojama geležinkelio linija Klaipėda–Vilnius, kuri kerta ir mūsų miestą bei rajoną palei Klaipėdos gatvę, sodininkų bendrijas ir Kūlupėnų gyvenvietę. Apie tai, kaip ir kada vyks darbai, „Pajūrio naujienoms“ paaiškino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius. – Ar palei geležinkelį gyvenantys žmonės stipriai pajaus nepatogumus dėl vykdomų darbų – kabeliai bus po žeme ar nutiestos antžeminės elektros linijos? – Visi darbai bus organizuojami taip, kad darytų minimalią įtaką aplinkinėms bendruomenėms ir gamtai. Bet kokius laikinus nepatogumus atpirks projekto nauda – per minėtas gyvenvietes vietoje dabar kursuojančių šilumvežių ar dyzelinių traukinių pradės kursuoti elektriniai traukiniai. Jie neteršia oro, be to, yra tylesni, tad gyventojai galės džiaugtis pagerėjusia aplinkos kokybe. Elektriniai traukiniai elektrą ims iš antžeminio kontaktinio tinklo. – Kada prasidės konkretūs darbai, kas juos vykdys? Gal dabartinė linija, jungianti Klaipėdą ir Vilnių, bus pakoreguota – traukiniai galės užsukti ir į Kauną, kaip būdavo prieš kelis dešimtmečius? – Pradėti darbus Klaipėdos regione, tuo pačiu – ir Kretingos rajone, numatoma kitąmet spalio mėnesį. Juos vykdys jungtinės veiklos partnerių konsorciumas iš „Elecnor S.A.“ ir „Inabensa Instalaciones S.A.“ kartu su vietos partneriais, veikiančiais subrangos pagrindais. Už keleivinių traukinių maršrutų sudarymą ir planavimą atsakinga kita LTG („Lietuvos geležinkelių“) grupės įmonė „LTG Link“, kuri, įvertinusi poreikį, gali nuspręsti tokią korekciją padaryti. Tačiau kol kas apie tokius pokyčius kalbėti anksti.
– Papasakokit išsamiau apie projektą: kodėl sumanyta „pakinkyti“ elektrą, kokia projekto vertė, kiek truks jo įgyvendinimas? – Šiuo metu linija Klaipėda–Vilnius yra labiausiai ir intensyviausiai apkrauta Lietuvos geležinkelių tinklo dalis. Ja transportuojamų krovinių apimtys sudaro per 60 proc. geležinkeliu į uostą ir atgal gabenamų krovinių srauto, o šiuo maršrutu važinėjantys keleiviai sudaro apie 40 proc. bendrojo srauto. Maršruto bėgių ilgis – 731 km. Projektą numatyta įgyvendinti trimis etapais iki 2023-ųjų rudens. Pirmajame etape bus elektrifikuotas 114 km ilgio Vilniaus geležinkelio mazgas, antrajame – 261 km ruožas nuo Kaišiadorių iki Radviliškio ir pabaigoje – 356 km ilgio ruožas Radviliškis–Klaipėda. Bendra projekto vertė – 363 mln. Eur, jam įgyvendinti gauta per 200 mln. Eur Europos Sąjungos fondų paramos. – Kokie yra pagrindiniai geležinkelio tinklo elektrifikavimo siekiai? – Pirmiausia, patobulinti tarptautiniam TEN-T Core tinklui priklausančios intensyviausios magistralės nuo Minsko iki Klaipėdos ruožą. Antra, sumažinti iškastinio kuro naudojimą geležinkelių transporto sektoriuje, didinti geležinkelių transporto veiklos efektyvumą. Trečia, mažinti aplinkos taršą. Skaičiuojama, kad, įgyvendinus šį Lietuvoje novatorišką projektą, į aplinką išmetamų teršalų kiekiai sumažės maždaug 150 tūkst. t per metus, o dėl mažesnių energijos sąnaudų ekonominė nauda gali siekti per 500 mln. Eur.
|
|
