Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Jonas DRUNGILAS

Nebeištvėriau, kai sužinojau, kad praėjusią savaitę, trečiadienį, į Rotušės aikštėje išraustų senų pamatų duobes įkrito žmogus. Nukentėjusioji kretingiškė turėjo sąnarių implantus, ir po tokių „nusileidimų“ į akmenų pilnas duobes tikėtasi labai liūdnų pasekmių, tad Greitoji medicinos pagalba atlėkė net iš Klaipėdos. Įdomu, kaip į tą įvykį reagavo darbo saugos specialistai?

Po šio įvykio teko kalbėtis su archeologu (taip save prisistačiusiu). Jis patikino, kad visas objektas aptvertas. Specialiai iš naujo nuvykau pažiūrėti užtvarų. Deja, ne visur, deja, ne itin į akis krentančia, vėjo plaikstoma celofanine juosta. Ar į ją galima atsiremti, jei netikėtai žmogus prarastų pusiausvyrą? Aš dar stebiuosi, kad tai – tik pirmas kartas, kai įvyko nelaimingas atsitikimas. Bet gal tai tik pirmas užfiksuotas? Laimingas atsitiktinumas? Dabar laukime, kada į viduryje miesto be priežiūros paliktas duobes pradės „parkuotis“ automobiliai – juk niekas nepažadėjo, kad ir šiemet bus besniegė žiema.

Bet aš ne apie tai norėjau pareikšti savo nuomonę. Kaip paminėjau, nebeištvėriau po šio įvykio.

Ką mes šiandien turime Rotušės aikštėje? Amžių statybą? Kasinėjimų poligoną? Ar sunkiai įveikiamą kliūtį miesto centre, jau tapusia žmogaus gyvybei pavojinga zona?

Pritariu kretingiškio, gero mano pažįstamo, patyrusio statybininko, vykdžiusio statybinius projektus didmiesčių senamiesčių paveldo zonose, nuomonei, kad Kretingoje hiperbolizuojama paveldo situacija ir paveldosaugininkų standartai pačioje Kretingoje taikomi nevienodi. Kretingos dvaro teritorijoje, turinčioje kelių šimtmečių istoriją, griaunant saugotinus pastatus, vykdant statybos darbus (takai, pastatų infrastruktūros įrenginiai, keliai, fontanas ir kt.), nematyta preciziško paveldosaugininkų dėmesio. O štai miesto centre, kurio atkastų pamatų amžius yra šimtas, na, maksimaliai pusantro šimto metų, dirba vienas ar du žmonės, su „dantų šepetuku“ rinkdami „gausias“ muziejines vertybes. Suradę keletą šukių pasistengė surengti nemažą viešųjų ryšių akciją – štai, žiūrėkite, ką radome! Kokia didi jūsų praeitis! Reikia išplėsti paieškų poligoną!

Kiek tai gali užtrukti?

Dėl termino klausiu dar ir todėl, kad kasinėjimus vykdanti mažoji bendrija (MB) „Praeities tyrimų institutas“ turi nuo vieno iki trijų apdraustųjų darbuotojų (institutas, Karlai! Nuo 1 iki 3 darbuotojų!). Pagal oficialius „Sodros“ duomenis, rugsėjo mėnesį buvo tik 1, spalio mėnesį – 2, lapkritį – 3 samdomi darbuotojai. Juk vienas iš etatų yra ir MB direktoriaus? Kaip ir per kiek laiko gali tokius sudėtingus darbus tokioje didelėje teritorijoje atlikti vienas ar du darbuotojai?

Senieji kretingiškiai puikiai pamena, kada ir kokie pastatai stovėjo dabar tyrinėjamoje vietoje. Pavyzdžiui, J. K. Chodkevičiaus g. ir Rotušės a. sankirtoje, ant kampo, stūksojo kepykla, už jos – tuometinės „Rajkoopsąjungos“ sandėlys, už kurio – žibalo kioskas. Juos nugriovė ir paviršių sulygino apie 1960-uosius metus...

Tai gal čia atvejis, kai ne itin aukšto lygio susireikšminusių paveldo specialistų manipuliatyvių išvadų pagrindu susirandama sau papildomai darbo ir taip dirbtinai ir „legaliai“ užtęsiami kelių rekonstrukcijos terminai? Cituoju viešą informaciją: „...ateinantį antradienį, spalio 27 dieną, Kretingos muziejuje rinksis muziejininkų, kultūros paveldo ir Kretingos rajono savivaldybės specialistų komisija, kad nuspręstų dėl tolesnio istorinio šulinio Vilniaus gatvėje likimo.“ Ir dar viena citata: „...vadovė <...> sakė, kad muziejaus specialistai svarsto galimybę šulinį palikti autentiškoje vietoje, užkonservuoti ir užkloti permatoma danga, kad jį, kaip istorinį objektą, galėtų pamatyti visuomenė bei miesto svečiai“ (https://www.pajurionaujienos.com/?sid=20694&act=exp). Beje, šį straipsnį rekomenduoju perskaityti visą.

Aš tik klausiu – kiek laiko tai tęsis?

Ir dar vieno dalyko paklausiu: ar kas galėtų paneigti, kad tokios tarpusavio draugystės tarp kelių rangos statybininkų ir mažųjų archeologų bendrijų nėra abiem pusėms naudingos? Ypač ,kai matoma nespėsiant „įtilpti“ į rekonstrukcijos projekto terminus ir ieškant „pasiteisinimų“ užstrigus darbams?

Tik nereikia kaltinimų – jums nerūpi istorinė atmintis, nerūpi kultūra... Nereikia tų lia-lia! Man atrodo, kad šiuo metu reikia šalto, blaivaus proto įvertinti susidariusią padėtį, užkirsti kelią galimiems nelaimingiems atsitikimams ir kiek įmanoma greičiau pabaigti Vilniaus g. rekonstrukciją.

O minimos MB „Praeities tyrimų institutas“ archeologams (-ui), prieš darant kasinėjimų ataskaitas, linkėčiau labiau pasiklausinėti kretingiškių senolių – jie mielai dalijasi savo prisiminimais. Yra menančių ir apie jūsų rastą „istorinį šulinį autentiškoje vietoje“ (cit. – iš ten pat) ir, pasak jų, ten buvęs nedidelis sąvartynėlis.

Ginkdie, neturiu tikslo sumenkinti kažkieno gražių iniciatyvų, bet viskam yra ribos. Pagaliau ar ne žmogaus gyvybė, ne jo apsauga – pirmoje vietoje?


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas