|
|
|
Aptarė pandemijos iššūkius rajono švietimo sistemai
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Švietimo komitetas, vadovaujamas Dalios Martišauskienės, aptarė koronaviruso pandemijos iššūkius mūsų rajono švietimo sistemai: komiteto nariams buvo svarbu išgirsti, kaip rajono mokyklos pasirengusios dirbti nuotoliniu būdu, kaip organizuojama švietimo pagalba, kaip numatoma spręsti ikimokyklinio ugdymo prieinamumo problemą rajone. Kiekviena diena įneša nežinios Rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė Švietimo komiteto nariams patvirtino, kad visose mūsų rajono mokyklose V–XII klasių mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, išskyrus Jurgio Pabrėžos universitetinę ir Darbėnų gimnazijas, kuriose organizuojamas mišrus mokymo būdas, parankus tiems mokiniams, kuriems sunkoka įsisavinti medžiagą nuotoliniu būdu. „Kaip bus toliau, nežinome, nes kiekviena diena yra naujas iššūkis“, – A. Burbienė nesiėmė spręsti, kokių netikėtumų dar gali pateikti pandemija. Šiomis dienomis izoliavęsi yra dvi grupės Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičiu skyriaus mokinių, infekcijų plitimo stabdymo režimas paskelbtas Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje trečiadienį baigėsi vienos I–IV klasių mokinių grupės izoliavimosi terminas. A.Burbienės teigimu, visos rajono mokyklos nuotoliniam mokymuisi pakankamai gerai pasirengusios, mokyklose „įdarbinti“ 600 planšetinių kompiuterių, kurios dar per pirmąją pandemijos bangą rajonui skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokymui yra parinkta vieninga platforma, kas suteikia galimybę mokytojams ir mokiniams dirbti lengviau ir patogiau. „Dirbant vieningoje platformoje mokytojai, mokiniai gali pagelbėti vieni kitiems, be to, – paprasčiau valdyti duomenų apsaugą“, – vieningos platformos pranašumus įvardino Švietimo skyriaus vedėja. Beje, kadangi ugdymo planuose yra įteisinta galimybė iki 30 proc. taikyti nuotolinį mokymą, rajono mokyklos tam bus visiškai pasirengusios. Gerą žodį rajono Švietimo skyriaus vedėja skyrė Rajono švietimo centrui, kurio informacinių technologijų specialistai padėjo išgyventi tą sunkųjį laiką, kai mokykloms reikėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, kai buvo daug neaiškumų ir kliūčių. „Centro pagalbą pajautėme visi“, – tvirtino A. Burbienė. Pradinių klasių mokiniai, Vyriausybės sprendimu, atostogaus nuo gruodžio 14 d. iki sausio 3 d.
Didėja psichologinės pagalbos poreikis Šiandien švietimo pagalbą mokiniams ir mokytojams rajono švietimo įstaigose užtikrina 19,5 logopedo etato, 13,5 etato specialiojo pedagogo, 12,5 etato socialinio pedagogo, 9 psichologai, 44 mokytojo padėjėjai. Tose mokyklose, kuriose nėra psichologo etato, į pagalbą ateina Kretingos švietimo centro Pedagoginės-psichologinės pagalbos skyriaus psichologai – tam skirta 2,5 etato. A. Burbienės pastebėjimu, kasmet didėja mokytojo padėjėjų poreikis, nes vis daugiau diagnozuojama vaikų raidos, kitokių sutrikimų. „Šiandien trūksta 7 mokytojo padėjėjų, ir, nors skelbiami konkursai, į šias vakansijas neatsiranda norinčių dirbti“, – konstatavo Švietimo skyriaus vedėja, kuri vylėsi, kad problemą padės išspręsti nacionalinis švietimo inovacijos projektas, pagal kurį tikimasi šalyje įdarbinti 150 mokytojo padėjėjų. Kretinga pateikė paraišką 7 mokytojo padėjėjams įdarbinti. Psichologinės pagalbos poreikis karantino laikotarpiu rajone išaugo 15 proc. Psichologai rajone suteikė beveik 1 tūkst. konsultacijų tėvams, švietimo pagalbos specialistams, pedagogams, mokiniams, kitiems – iš viso psichologinės pagalbos, rajono Švietimo centro duomenimis, kreipėsi 345 asmenys. Ketvirtį konsultacijų sudaro vaikų ir paauglių psichiatrinio pobūdžio problemos – depresija, nerimas, miego sutrikimai; 20 proc. – vaikų ir paauglių emocijų ir elgesio sunkumai, kuriuos sukėlė nuotolinis mokymas, ribotas bendravimas, santykiai šeimoje, galimai susiję su COVID-19 aplinkybėmis; konsultacijos dėl sunkumų, susijusių su specialiaisiais ugdymo poreikiais, sudaro 15 proc.; tiek pat – dėl šeimos krizės (smurto, vieno iš tėvų alkoholio vartojimas, skyrybos ir pan.); dėl vaikų auklėjimo sunkumų – 25 proc. Krizinių situacijų dėl pandemijos daugėja, todėl daugiau iššūkių tenka ir psichologams: klientai kreipiasi ir ne darbo valandomis, psichologai realiai „nebetelpa“ į kontaktines valandas, kas priverčia eikvoti papildomus emocinius resursus. Vienam psichologui mūsų rajone tenka 547 vaikai, socialiniam pedagogui – 424, kai normatyvas yra 400, specialiajam pedagogui – 55,45 (normatyvas – 50). Anot A. Burbienės, nors skaičiai – dideli, tačiau specialistai su savo darbu susitvarko, ir padėtis mūsų švietimo įstaigose nėra tokia bloga, kaip kituose rajonuose, kur jaučiamas gerokai didesnis specialistų trūkumas.
|
|
