|
|
|
Jokūbave įamžino sinagogos vietą
Šią savaitę Jokūbave, Aleksandro Stulginskio dvaro parke, buvo pastatytas atminimo ženklas, žymintis vietą, kur stovėjo šio miestelio sinagoga. Tai – jau trečiais toks ženklas Kretingos rajone, kiti du kiek anksčiau buvo įrengti Darbėnų miestelio ir Kretingos centre, kur prieškariu taip pat stovėjo žydų šventovės. Gavo Prezidento anūko sutikimą Lietuvos Respublikos Seimui 2020-uosius paskelbus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, Plungėje veikiančio Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas įvairių Žemaitijos vietovių sinagogoms atminti dovanoja tipinius iš akmens iškaltus atminimo ženklus su užrašais lietuvių ir anglų kalbomis, o seniūnijos įrengia prieigas jiems pastatyti. Oficialiai atidengti Jokūbavo sinagogos ženklą Kretingos rajono kultūros centro Jokūbavo filialas numatė kitą vasarą. Pasak Žalgirio seniūnijos seniūno Broniaus Talmonto, Jokūbavo bendruomenė dėl karantino specialiai neorganizavo jokių iškilmių ir nekvietė į renginį žmonių. „Vietą ženklui iš anksto parinko komisija, pasitelkusi į pagalbą Kretingos muziejaus istoriką Julių Kanarską, kuris nurodė, kur stovėjo sinagoga – Aleksandro Stulginskio dvare, dabartinio parko teritorijoje, už autobusų stotelės“, – patikino seniūnas. Ženklas iškilo netoli paminklo Prezidentui A. Stulginskiui, Žalgirio seniūnija jam įrengė pamatą. Kadangi parko teritorija yra privati – ji priklauso Madisono mieste Viskonsino valstijoje JAV gyvenančiam Prezidento A. Stulginskio anūkui Jonui Linui Juozevičiui, seniūnija kreipėsi į jį, ir šis, B. Talmonto žodžiais, davęs sutikimą ženklą pastatyti. Prezidento anūkas gana dažnai aplanko tėviškę, tad bendruomenė tikisi jį atvyksiant ir į istorinio ženklo atidarymo renginį.
Gimė garsus rabinas J. Kanarsko duomenimis, žydai Jokūbave, palei Klaipėdos–Kartenos prekybinį traktą, pradėjo kurtis XVIII a. Miestelis 1777-aisiais buvo gavęs turgaus privilegiją, tad buvo patrauklus prekybininkams. Čia buvo karčiama, veikė prekių saugojimo sandėlis, vykdavo gausūs turgūs. Daugumas apie palivarką įsikūrusių pastatų buvo pastatyti jo savininko Jokūbo Nagurskio lėšomis. 1799 metais pastatyta medinė bažnytėlė. Jokūbavo žydai savo štetlą – miestelį – jidiš kalba vadino Jakobuve. XIX a.viduryje rusų valdžiai panaikinus tradicinius žydų kahalus ir įsteigus žydų bendruomenes, Jokūbave ir Kartenoje gyvenę žydai priskirti Kretingos bendruomenei. Šalia Jokūbavo sinagogos veikė betmidrašas – religijos studijų ir maldos namai, kuriuose žydų jaunuoliai studijavo Torą, Talmudą ir kitą rabinistinę literatūrą. Jame, manoma, mokėsi ir 1854 m. Jokūbave gimęs Cvi Jokūbas Openheimas. Vėliau jis tęsė mokslus pas Tryškių ir Telšių rabinus Levą Špirą ir Josefą Roseną, dar vadinamą Rogačevo Gaonu. Baigęs mokslus, C. J. Openheimas buvo paskirtas Kelmės ješivos mokytoju. Po kelerių metų grįžo į Telšius ir išvien su kitais bendraminčiais 1875 m. įsteigė garsiąją Telšių ješivą. Nuo 1883 m. buvo Kelmės rabinas, mirė 1926 m., ten ir palaidotas. Nežinoma, kaip atrodė XIX amžiaus septintame dešimtmetyje Jokūbavą pradėjo valdyti Parčiauskų (Parčevskių) giminė. Jos valdymo metais buvo įkurtas stiprus, gerai tvarkomas ūkis, užveistas 600 obelų sodas. 1927 metais dvarą nusipirko ir jame ūkininkavo buvęs Prezidentas Aleksandras Stulginskis, kuris savo ūkyje diegė naujausią ūkininkavimo technologiją ir sukūrė pavyzdinį ūkį. Pagal 1923 metų surašymo duomenis, Jokūbavo dvare gyveno 78, o kaimo sodybose – dar 197 žmonės. Tarpukaryje Jokūbave veikė pieninė, lentpjūvė, dvi žydų krautuvės, Kretingos vartotojų bendrovės skyrius, valdiška pradžios mokykla. Kadangi kaime jau gyveno nemažai žydų šeimų, jo centre buvo pastatyta sinagoga. Kaip ji atrodė, nežinoma, nes, J. Kanarsko žodžiais, neišlikę jos nuotraukų. Sinagoga sudegė 1944 m, per karo veiksmus, priartėjus frontui.
|
|
