|
|
|
Kada Lapyne atsiras laukas pramonei
Apleistame 20 ha žvėrelių šedų lauke Kretingoje, vadinamojo Lapyno teritorijoje veši žolių ir krūmų savašynai, ganosi stirnos. Kada ši Kretingos žvėrininkystės ūkiui priklausanti teritorija virs žadėtąja Kretingos pramonės zona, ar dargi, kaip buvo skelbta, kursis Kretingos LEZ-as, tebėra neaišku. Pradžioje sklypą teks išvalyti, o tai gali kainuoti iki 0,5 mln. eurų. Brangiausia utilizuoti šiferį Vien sklypo žemės dokumentams sutvarkyti, Kretingos rajono savivaldybės vyr. architektės Redos Kasnauskės teigimu, prireiks ne mažiau kaip vienerių metų. Šiandieną sklypas su jame esančiais 459 šedais (juose yra apie 50 tūkst. žvėreliams laikyti narvelių), 5 buitiniais pastatais, 2 daržinėmis, tvoromis (80 proc. tvorų yra gelžbetoninės, 20 proc. – metalo tinklo) tebepriklauso Kretingos žvėrininkystės ūkiui. Ūkio direktorius Rimas Galdikas užsiminė, kad Savivaldybei šį turtą ūkis parduotų už simbolinį vieną eurą, tokia galimybė buvo aptarta dar su ankstesnės kadencijos Savivaldybės vadovais. Sklypo žemė žvėrininkystės ūkiui nepriklauso, yra valstybės, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) rankose. Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Povilo Černeckio teigimu, Savivaldybė yra sutarusi su NŽT dėl šios 20 ha žemės skyrimo pramonės plėtrai Kretingoje. „Sprendimą dėl tos 20 ha žemės paskirties bei kiek sklypų – vieną ar daugiau suformuoti, žemę investuotojams parduoti ar išnuomoti, manau, kad priimti turėtų Savivaldybės taryba. Nors teisę tam turi Savivaldybės administracijos direktorius, tačiau klausimas Kretingai ir rajonui yra per daug svarbus, kad yra aplenktume tarybą“, – aiškino P. Černeckis. Kol kas šio klausimo Savivaldybės tarybos posėdžio, bent artimiausio, darbotvarkėje nėra. Savivaldybės taryba nuspręsti turėtų ir dėl išvardyto Žvėrininkystės ūkio turto simbolinio pirkimo. Turtą Savivaldybė įsigytų tam, kad galėtų 20 ha žemėje suformuoti sklypą ar sklypus pramonei. Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius tvirtino, kad Savivaldybės tikslas yra turėti vieną sklypą ir vieną investuotoją. Perėmusi sklypą Savivaldybė turės pasirūpinti sklypą išvalyti. Buvusios žvėrelių fermos teritoriją, dalyvaujant R. Galdikui, neseniai apžiūrėjo Savivaldybės delegacija: A. Kalnius, jo pavaduotojas Dangiras Samalius, Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, Statybos, architektūros ir teritorijų planavimo, Strateginio planavimo ir investicijų, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrių vedėjai Rima Lukauskienė, R. Kasnauskė, Darius Martinkus, Sigutė Jazbutienė, šių skyrių specialistai. „Čia ir ekologinė problema“, – pasakė J. Girdvainė, kalbėdama apie šedų pastogių šiferio nuardymą, utilizavimą. Statybos skyriaus vyr. specialistė Gražina Narmontė patvirtino, kad vien šedų pastogių šiferio utilizavimas, be pastogių konstrukcijų nuardymo, kainuotų apie 245 tūkst. eurų (už 1 t per 120 eurų.) Kiek kainuotų visų laikinų statinių (tvorų, pastatų ir kt.) pašalinimas, dar neskaičiavo, tačiau spėjo, kad kaina gali pasiekti ir 0,5 mln. eurų. A. Kalnius su R. Galdiku tarėsi, kad dalį teritorijos valymo darbų galbūt padaryti galėtų Žvėrininkystės ūkis. Dėl lėšų šiferiui utilizuoti svarstoma kreiptis į Aplinkos apsaugos ministeriją, ES paramos fondus.
Užteršta žemė Savivaldybės užsakymu, 2018 metais įmonė „Geomina“ atliko žvėrelių fermos teritorijos žemės tyrimus. S. Jazbutienės teigimu, pagal gautą tyrimų išvadą, fosforo, kalio, azoto kiekis dirvožemyje viršijo vidutinišką esantį dirbamuose laukuose, galvijų mėšle, o kai kuriose vietose net kelis kartus. Nuo 2018 metų rudens žvėrelių šeduose nebėra, ar pasikeitė ir kaip per tuos 2 metus dirvožemio užterštumas – nebetyrė. „Užterštumas gali būti ir sumažėjęs. Žiūrint, kokia pramonė ateitų – maisto pramonei vienokie reikalavimai, gali tekti dirvožemį išvalyti, sandėliavimui kiti“, – mintijo S. Jazbutienė. Tektų atnaujinti infrastruktūrą Rengiant Tiekėjų gatvės rekonstrukcijos projektą, Savivaldybė pasirūpino, kad būtų numatytas susisiekimas su pramonei planuojamu 20 ha sklypu iš Tiekėjų gatvės. „Kad sunkvežimiai, kitos transporto priemonės pro gyvenamuosius namus Pasieniečių gatve nevažiuotų“, – sakė A. Kalnius. R. Galdiko pastebėjimu, Žvėrininkystės ūkis jo gyvavimo metais naudojo apie 400 kilovatų elektros galią, tačiau tiek ūkio naudoti elektros kabeliai, tiek vandentiekio, nuotekų tinklai yra pasenę. Ūkis turėjo savo nuotekų valymo įrengimus, tik avariniu atveju naudodavosi centralizuota miesto nuotekų sistema, su kuria ūkio tinklai sujungti buvo ties Tiekėjų gatve. Buvę ūkio valymo įrenginiai taip pat yra nusidėvėję. Pusė ūkio žemės jau turi šeimininkus Kretingos žvėrininkystės ūkis Pasieniečių gatvėje Kretingoje valdė 40 ha žemės. Apie 20 ha teritorijoje, kurioje buvo kapitalinių statinių, aplink kuriuos buvo galima suformuoti atskirus sklypus, įsikūrė 6-ios verslo įmonės. Kelios iš jų gamina baldus, kitos teikia sandėliavimo paslaugas. 6 ha sklype bendrovė „Agrorodeo“ įrengė grūdų supirkimo aikštelę. „Per du mėnesius „Agrorodeo“ sklypą susitvarkė – nugriovė, ką reikėjo, privežė žvyro“, – sakė R. Galdikas. Ūkio vadovo teigimu, susidomėjimas buvo ir 20 ha su šedais sklypu. Sklypas patrauklus buvo ne vien verslui, į jo keletą hektarų žvalgėsi kariuomenė, tačiau sklype esant tik laikiniems statiniams, NŽT neleido suformuoti žemės sklypų ir juos perleisti statinius įsigijusiems subjektams. Parduota ir buvusi ūkio kontora Pasieniečių gatvėje. Šį administracinį pastatą įsigijęs verslininkas pradėjo jo rekonstrukciją. Pirmame pastato aukšte bus įrengtos patalpos biurams, viršutiniuose aukštuose – butai. Žvėrelių verslas žlunga „2018-ųjų rudenį baigėme auginti audines, lapes dar anksčiau“, – apie žvėrelių fermos Kretingoje likvidavimą sakė R. Galdikas. Nepasiteisino ir apie 3 mln. eurų investicija į naujos fermos statybą Šašaičiuose. Kailinių žvėrelių verslui smogė protestai pasaulyje ir Lietuvoje prieš kailinių žvėrelių žudymą dėl jų kailio. Šio verslo žlugimą paskatino koronaviruso pandemija, Nyderlandų audinių fermose šią vasarą kilus koronaviruso protrūkiui bus nugaišinti visi čia auginami žvėreliai. „Danijoje žvėrelių fermos irgi mažinamos“, – tarė R. Galdikas. Kretingos žvėrininkystės ūkis buvo pelnęs „Lietuvos 2013 metų eksportuotojo“ apdovanojimą, tuo laiku ūkyje dirbo apie 100 darbuotojų. Audinių kailiai iš Kretingos buvo gabenami į Helsinkio, Kopenhagos, kitus pasaulio kailių aukcionus.
|
|
