Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kūryba – lyg žaisminga kelionė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2020-10-09
Savo, kaip menininko, kelią pradėjęs nuo scenos, Rytis Zenkevičius šiandien šaknis įleido į metalo skulptūrą.

Klaipėdietį kūrėją Rytį Zenkevičių galėtume vadinti žmogumi-orkestru: jo vardą pirmiausia išgirdo scenos žmonės, po to – automobilių puošyba, vadinamuoju tiuningu, besidomintieji. Pastaruosius du dešimtmečius jis išgarsėjo kaip metalo plastikos meistras, išradęs savo kūrybos techniką – šaltkalvystę pavertė juvelyrika: jo darbuose metalas tarsi šėlsta išvien su medžiu, oda, akmeniu, popieriumi.

Menininko sukurtos skulptūros „Šokėja“, „Gyvatė“, „Skrynia“, „Šv. Apolonija“, „Sakura“ šiandieną puošia Klaipėdos miesto viešąsias erdves. Mūsų rajono Baublių koplyčiai jis sukūrė kryžių su Nukryžiuotuoju, o kitą kryžių pašventė negimusiems kūdikiams.

Gausybė menininko darbų – skulptūrų, šviestuvų, laiptų turėklų, kabyklų, laikrodžių, sukurtų iš įvairių medžiagų – odos, juodmedžio, vario, nerūdijančio plieno, akmens – puošia šalies ir užsienio užsakovų asmenines erdves. R. Zenkevičiaus darbai pabuvoję šalies parodose, taip pat – ir šį rudenį Kretingos muziejuje surengtoje Kretingos krašto kuriančių žmonių kūrybos darbų parodoje.

Susikūrė savąją techniką

„Kritikai mano kūrybą vadina metalo plastika, o aš sakau, kad tai – šaltkalvystė, metalo drožinėjimas, panašiai kaip juvelyro, tik šis tai atlieka smulkiai, o aš – stambiai. Susigalvojau ne kalimo, o virinimo ir medžiagų miksavimo techniką, – kalbėjo 50-metis menininkas. – Man įdomu viskas – metalas, medis, popierius ir jų dermės.“

Jo žodžiais, šauna į galvą – ir iš vyniojamojo popieriaus arba iš žalvario ir veršio bei stručio odos gabalų gimsta prabangūs šviestuvai. Būna, darbas lengvai pasiduoda širdžiai ir rankoms, o kartais metų metus praguli kertėje ir staiga pats „pašaukia“ kūrėją, – per kelias valandas gimsta laikrodis, driežo skulptūra ar, kaip pats pavadino, koks mažmožis.

„Nesu klasikinis kūrėjas, jei nepatinka – nedarau. Sudominti gali bet kokia medžiaga: štai pajūry aptikau gerokai įmirkusį medžio gabalą, su kuo bepjautum – nepasiduoda. Pabendravęs su drožėjais išsiaiškinau, kad tai prabangus medis – juodasis ąžuolas, nežinia kiek jūroje pragulėjęs. Iš jo išėjo puikiausios skulptūrėlės“, – kalbėjo R. Zenkevičius. Naujų techninių sprendimų sakė mokęsis bendradarbiaudamas su žymiais meistrais – kalviu Algirdu Stankumi bei odininku Dainiumi Malecku.

„Neužsiciklinu nei ties formomis, nei medžiagomis. Man kūryba yra tarsi gyvenimo kelionė: panašiai kaip žmogus – gimsta, ropoja, vaikšto ir galop vos paeina su lazdele. Neretai su medžiu, oda ar metalu lengviau susitarti negu su žmogumi – šis turi per daug ambicijų“, – filosofavo menininkas.

Metalo ir įvairių kitų medžiagų žaismė Ryčio Zenkevičiaus darbuose.

Išgarsėjo automobilių dizainu

R. Zenkevičius priminė, kad prieš porą dešimtmečių nardė kartingų versle – buvo įkūręs modernaus automobilių dizaino studiją: pats konstravo, perdarydavo automobilius taip, kad iš jų belikdavo vos viena kita gamyklinė detalė.

„Išmokau glaistyti, virinti, nors ligi tol savo automobilyje nemokėjau nė tepalo pasikeisti, – juokėsi Rytis. – O po metų jau surinkau automobilio modelį – iš seno golfo padariau kabrioletą, tik priekinį stiklą palikau. Ilgus metus važinėdavau juo su Klaipėdos pilies džiazo festivalio vėliava.“

Po to sumanė sukonstruoti automobilį su vidaus degimo varikliu, pridėjo visokiausių detalių – pavyko. Vėliau ėmėsi automobilių bei motociklų dekoro – tiuningo. Nors šį gyvenimo etapą R. Zenkevičius jau vadina praeitu, tačiau ir dabar, draugų ar pažįstamų paprašytas, ima ir „tiuninguoja“ ar perdirba kokį „harlėjų“, – Lietuvos motociklininkų klubų nariai gerai atpažįsta jo braižą. Ryčio „tiuninguoti“ automobiliai pasklidę ne tik po šalį, bet iškeliavę į Sankt Peterburgą, Norvegiją. Meistras prasitarė, kad jo dekoruotų automobilių turi ir vienas kitas kretingiškis.

Šuolis iš režisūros ir scenografijos

Savo kūrybos lopšiu R. Zenkevičius vadina Rumšiškes, kur praleido vaikystę, – Liaudies buities muziejus buvo tarsi antri namai: smalsiai lankydavosi meistrų dirbtuvėse, čiupinėdavo jų įrankius.

Taip pat važinėdavo į Kauno profsąjungos rūmų teatro studiją „Vilkolakis“, kur vaidino scenoje, išbandė save filmavimo aikštelėje, padėdavo gaminti spektakliams dekoracijas.

Vėliau besimokant Klaipėdos universitete, Menų akademijos profesorius režisierius teatrologas Petras Bielskis sudomino jį klojimo teatru, scenografijos meno mokėsi pas dailininkę Sofiją Kanaverskytę. Po režisūros studijų bendradarbiavo su Beno Šarkos teatro trupe „Gliukai“. Garsiausiai nuskambėjęs bendras judviejų su B. Šarka sukurtas reginys – erdvinė ugnies instaliacija „GYVAtės šnabždesiai“ Jono kalnelyje Klaipėdoje. Išvien su mimu Aleksu Mažonu ir gitaristu Viliumi Ančeriu eksperimentavo su skambančiomis skulptūromis, įspūdingiausias – 20 m ilgio stygų erdvinis instrumentas, kuris grodavo ir pučiant vėjo gūsiams. Gytis bendradarbiauja su Klaipėdos pilies džiazo festivalio rengėjais: sukūrė net tik apdovanojimus, bet ir festivalio simbolį – metalinio karkaso JAZZ raides Danės pakrantėje prie Kruizinių laivų terminalo.

Kūrybiškumas – iš giminės

Menininkas neslėpė, kad kūryba tarsi teka jo giminės gyslomis, o Kretinga – jam savas kraštas: čia gyvena jo motina gėlių puoselėtoja ir rankdarbių kūrėja Birutė Zenkevičienė, o Baubliuose – jo teta ir krikšto mama floristė ir verbų rišėja Stasė Gideikienė, kurios iniciatyva jis ir dovanojęs kryžius šio kaimo koplyčiai. Jo dėdė buvo iš Baublių kilęs tragiško likimo skulptorius Rimantas Daugintis. O dėl to, kuo yra šiandieną, jis sakė esąs labai dėkingas savo šeimai – žmonai Editai ir vaikams Marijai bei Jonui.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas