|
|
|
Kretingos trečiojo amžiaus universiteto 10-metis – senjorų „aukso“ amžius
Vakar Kretingos trečiojo amžiaus universiteto (TAU) bendruomenė paminėjo šios neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigos įsikūrimo 10-metį. Skambėjo Kretingos TAU himnas, gausybė sveikinimo žodžių, kartu su kretingiškiais viešėjo bičiuliai iš Palangos, Skuodo, Klaipėdos trečiojo amžiaus universitetų, o Kretingos TAU saviveiklininkų – vokalinio ansamblio „Svajonių aidas“, europinių šokių kolektyvo „Gaja“ ir pramoginių šokių būrelio „Pozityvas“ – koncertas, darbų paroda įrodė, kad senjorų kartu praleistas laikas yra prasmingas, turtingas veiklos ir išskirtinių įspūdžių. Kėlė nemažai abejonių Trečiojo amžiaus universitetą prieš 10 metų įsteigė Adelės Mazeliauskienės vadovaujamas Kretingos rajono švietimo centras. „Tai buvo mano svajonė, – prisipažino ji. – Vis nesiryžome: ar suspėsime – tuomet centre dirbome trise, ar sugebėsime, ar žmonės patikės mumis. Labai norėjosi ir kokybės, nes, jeigu nori sukviesti žmones, turi jiems kažką ir pasiūlyti, o jeigu dar nežinai, nei kokių profesijų, nei kokių poreikių studentai susirinks... Žavėjo Vilniuje įsikūrusio Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto ir jos rektorės Zitos Žebrauskienės veikla – tai buvo kaip kelrodis, kuria kryptimi galėtume pasukti ir Kretingoje.“ Pirmieji Kretingos TAU studentai – 98 senjorai, kurie mokėsi 2 fakultetuose. Vėliau tų fakultetų daugėjo, nes daugėjo ir senjorų-studentų, kurie patikėjo, kad veikla šioje įstaigoje, bendrystė ir galimybė plėsti akiratį gali būti įdomu ir prasminga. „Mus, Švietimo centro darbuotojas, nustebino, kad Kretingoje yra tiek daug norinčių tobulėti, smalsių, galinčių dalintis savo sukaupta patirtimi žmonių. Iš pradžių nebuvo jokio finansavimo, tačiau dirbome taip, kad žmonėms būtų įdomu. Tik jau vėliau mus pasiekė rajono Savivaldybės pinigai, kurie leido plėtotis universiteto veiklai“, – kalbėjo Kretingos TAU įkūrėja A. Mazeliauskienė. Po 6-erių metų veiklos Rajono švietimo centras, supratęs, kad nebepajėgus aprėpti šios neformaliojo švietimo įstaigos veiklų, poreikių, universiteto bendruomenei pasiūlė tapti asociacija. Vadovauti jai pakvietė Janiną Mikučionienę, kurios teigimu, šiandien asociacija Kretingos trečiojo amžiaus universitetas išaugo iki 270 studentų ir 7 fakultetų: Kultūros ir meno, Meninės saviraiškos, Kraštotyros ir pažinimo, Etnokultūros, Socialinės psichologijos, Sveikatos, Buities kultūros. „Manau, kad augsime dar ir dar – kiekvieną savaitę ateina naujų studentų, kurie nori tapti mūsų bendruomenės dalimi. O Švietimo centras nuo mūsų nenutolo – iki pat šiol yra pats didžiausias pagalbininkas“, – teigė J. Mikučionienė, asociacijai vadovaujanti pastaruosius 4-erius metus.
Tai, kas baugino, nepasitvirtino Šiandien Kretingos TAU turi tris dešimtis „amžinųjų“ studentų – senjorų, kuriems čia taip patinka, kad jie niekaip „nebaigia“ šio universiteto. Dalis jų – nuo pat pirmosios dienos universitetą lankantys Zita Paulienė, Genovaitė Žukauskienė, Juozas Gricius, Marytė Stankuvienė, Danutė Gužauskienė – pripažino, kad, sužinoję apie galimybę dalyvauti Kretingos TAU veikloje, iš pradžių į tai žiūrėję gana atsargiai: baugino socialinė integracija, nežinomybė – o gal čia teks mokytis taip, kad ir namų, ir baigiamuosius darbus teks rengti, ko garbiame amžiuje daryti nebesinorėjo. „Visada buvau labai smalsi, mėgau gamtą, istoriją, keliones. Pasiryžusi ateiti į Trečiojo amžiaus universitetą, turėjau tikslą pagilinti prancūzų kalbos žinias, bet, gaila, nesusidarė grupė. Mokiausi anglų kalbos ir pati iš pradžių buvau lektorė – dalinausi įspūdžiais iš kelionių, įžvalgomis apie perskaitytas knygas, – kalbėjo universiteto metraštininke tapusi Z. Paulienė, kuri sakė iki šiol labai vertinanti keliones, išvykas – su kolegomis studentais pabuvota daugybėje Lietuvos kampelių, aplankyta Baltarusija, Kroatija, Švedija, kitos šalys. – Svarbiausia yra bendravimas, kurį mes čia patiriame. Būtų liūdna, jeigu nebūtų šio universiteto, kuris priverčia pasitempti ir neleidžia užsisėdėti.“ Daug gerų žodžių Kretingos TAU įkūrėjams, bičiuliams studentams skyrė G. Žukauskienė, į Kretingą prieš kurį laiką atvykusi iš Šiaulių: „Teko nutraukti aktyvią darbinę veiklą – palikti darbą „Aušros“ muziejuje, staiga – naujas kraštas, nauji žmonės. Tad tie, kuriuos sutikau Trečiojo amžiaus universitete, man buvo didelis atradimas ir pagalba, kad šiame krašte tapčiau sava. Nebeįsivaizduoju gyvenimo be šio universiteto, ir apskritai – ši įstaiga mums, senjorams, leidžia išgyventi „aukso“ amžių: pagal save planuojame laiką, renkamės pomėgius, mėgaujamės dvasine atgaiva, galime vienas su kitu dalintis ta patirtimi, kurią per gyvenimą esame sukaupę.“
J. Gricius sakė geriausiai atsimenąs abejones, ar reikės į šį universitetą stojamųjų. „Atėjau iš smalsumo, – prisipažino jis. – Užkabino kompiuterinio raštingumo kursai, vėliau jau – fotografija, virtusi pomėgiu, bendravimas. Žinoma, nepamirštama ir mūsų, pirmųjų studentų, avantiūra, kai savo jėgomis sugalvojome remontuoti laisvas Švietimo centro patalpas, ir tie ūkiniai rūpesčiai mus labai suvienijo.“ Keliones, bendras išvykas į spektaklius – Kretingos TAU studentai yra, ko gero, pažiūrėję visą Klaipėdos teatrų repertuarą, galimybę išmokti naujų dalykų akcentavo M. Stankuvienė: „Čia mokomės vieni iš kitų. Kadangi mėgstu rankdarbius, mokiausi dekupažo, tapybos ant šilko, mezgimo šakute, sinegrafijos. Laukiu naujo užsiėmimo su Genovaite Žukauskiene – ji mus dar pažadėjo išmokyti velti iš vilnos. Nesinori iš čia išeiti – universitetas mums, jau nebedirbantiems, yra tarsi naujas kolektyvas, kuris per tuos 10 metų tapo labai svarbus.“ Kad TAU veikla turtina gyvenimą, neabejojo ir D. Gužauskienė, kuriai patikėtos iždininkės pareigos. „Taip jau sutapo, kad į Trečiojo amžiaus universitetą atėjo nemažai kolegių mokytojų, ir mes kažkaip nesibaiminome nei galimų koliokviumų, nei namų darbų. Bet pasirodė, kad užimtumas čia organizuojamas pagal kitokius principus. Į paskaitas visada ateinu su dideliu malonumu, o tai, kad turime galimybę kaskart vis kažką naujo sužinoti, patirti, pabūti tarp bendraminčių, yra prasminga.“ Anot asociacijos Kretingos TAU direktorės J. Mikučionienės, jai visada malonu girdėti gerus studentų atsiliepimus apie universiteto vykdomas veiklas. „Todėl esamiems, būsimiems studentams ir sakau – nedrįskite užsidaryti tarp sienų: einate į universitetą – atsiveskite ir draugą, paraginkite vienas kitą pabūti kartu, pabendrauti. O kur dar kelionės, bendros išvykos, naujos veiklos“, – kad Kretingos TAU yra atviras visiems, teigė J. Mikučionienė.
--- FAKTAI Kretingos TAU turi savo himną ir vėliavą. Žodžius himnui parašė pedagogė Vida Paulauskienė, muziką sukūrė kompozitorius Aloyzas Žilys. Vėliavą pasiuvo tautodailininkė Virginija Laučienė.
Be direktorės, universitetas turi valdybą, kurios pirmininkė – Angelė Paulauskienė, nariai – Reimunda Ruškuvienė, Danutė Jonikienė, Stasė Dvarionienė, Elena Simonaitienė, Irena Plaščinskienė, Alina Gasparavičienė, Jovita Lazdauskienė, Gražina Idienė; revizorė Janina Valaitienė. Po karantino, siekdami „atsigriebti“ už praleistą laiką, Kretingos TAU surengė 16 ekskursijų po Lietuvą. Kretingos TAU studentai senjorai aktyviai dalyvauja saviveikloje: suburti vokalinis ansamblis „Svajonių aidas“, europinių šokių kolektyvas „Gaja“, pramoginių šokių „Pozityvas“, saviraiškos poreikius tenkina fotografų mėgėjų būrelis „Fotoakimirka“, įvairių pomėgių būreliai. --- Asociacijos Kretingos trečiojo amžiaus universitetas jubiliejinę 10-mečio šventę finansiškai parėmė Kretingos rajono savivaldybė. |
|
