Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nusprendė statyti požeminę geležinkelio perėją

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Naujienos
  • 2020-10-02

Požeminė perėja po geležinkeliu ties Palangos gatve Kretingoje geriau negu viadukas, – šį antradienį nusprendė Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo tarybos posėdžio dalyviai, pritarę požeminės perėjos su laiptais ir keltuvais statybai, nors už viaduko ji bus maždaug dvigubai brangesnė.

Kretingos rajono Savivaldybės užsakymu, uždaroji akcinė bendrovė „TEC Infrastructure“ parengė pėsčiųjų perėjos per geležinkelį Kretingoje projekto 4-is variantus. Du pirmi – statyti viaduką. Vienas viaduko variantas su keltuvais arba liftais, kitas su laiptais ir pandusu (neįgaliesiems, tėvams su kūdikių vežimėliais, dviratininkams.)

Kiti du iš keturių variantai yra požeminės perėjos su laiptais ir keltuvu arba su laiptais ir pandusu.

Strateginio planavimo taryba, kuriai priklauso Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, meras ir jo pavaduotojas, buvo sušaukta skubos tvarka. Posėdis vyko nuotoliniu būdu, jame iš 7-ių komitetų pirmininkų dalyvavo keturi: Juozas Mažeika, Romualdas Jablonskis, Vitalija Valančiūtė ir Jolita Vaickienė. Kvorumas buvo, be to savo nuomonę dėl perėjos pareiškė posėdyje dalyvavę tarybos nariai Konstantinas Skierus ir Antanas Puodys, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis.

Meras Antanas Kalnius paaiškino, kodėl nuspręsti dėl perėjos reikėjo nedelsiant – to nepadarius, Kretinga gali likti be bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pažadėtos traukinių garsą izoliuojančios 2,1 km apsauginės sienelės. Abipus geležinkelio suplanuota sienelė užtvertų dabartinį praėjimą per bėgius į Palangos gatvę iš miesto centro pusės ir atgal.

„TEC Infrastructure“ projektuotojai siūlė per 4 bėgių geležinkelį statyti ne požeminę perėją, o viaduką su keltuvais ir laiptais, preliminari tokio viaduko statybos kaina – apie 1,5 mln. eurų, kai Savivaldybės politikų ir vadovų pasirinktai požeminei perėjai pastatyti reikės apie 1 mln. eurų daugiau, t. y. iš viso per 2 mln. eurų. Statant viaduką traukinių eismą sustabdyti užtektų vos 8 valandoms, kol viaduką užkeltų ant abipus geležinkelio įrengtų pagrindų.

Požeminės perėjos statyba pabrangsta dvigubai, kadangi statybos laikotarpiu du kartus teks perorganizuoti traukinių eismą ties geležinkelio stotimi. P. Černeckio pastebėjimu, tai ir kainuotų apie 1 mln. eurų. Pirmiau būtų pastatyta pusė tunelio po dviem geležinkelio linijomis, jomis traukiniai statybos laikotarpiu nevažiuotų. Antra perėjos dalis būtų statoma traukinius nukreipus bėgiais virš jau pastatytos tunelio dalies. Projektuotojų pateiktus perėjos per geležinkelį variantus išnagrinėjęs Konstantinas Skierus tikino, kad viadukas per geležinkelį urbanistiniu, architektūriniu požiūriu būtų svetimkūnis Kretingoje.

Vicemeras Dangiras Samalius užsiminė, kad bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ rengiasi elektrifikuoti traukinių eismą, todėl viadukas virš geležinkelio iškiltų ganėtinai aukštai. A. Puodžio įsitikinimu, požeminė perėja už viaduką yra patikimiau. „Apšviesta, su vaizdo kameromis“, – sakė jis. „Požeminė perėja geriau, senjorai gali bijoti naudotis tais liftais“, – pritarė ir A. Kalnius, akcentavęs, kad brangesnę požeminės perėjos statybą Savivaldybei vėliau atpirks pigesnė jos eksploatacija. „Kiek per 10-imt metų sumokėtume vien už viaduko liftų priežiūrą?“ – klausė meras, leidęs suprasti, kad liftams apšildyti, remontuoti iš Savivaldybės biudžeto kasmet tektų pakloti atitinkamą sumelę.

Politikams J. Mažeikai, J. Vaickienei rūpėjo, kiek lėšų perėjos statybai skirs Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“ ir kiek prisidėti turės Savivaldybė iš savo biudžeto. Su ministerija ir „Lietuvos geležinkeliais“ perėjos per geležinkelį Kretingoje studiją derinę A. Kalnius, P. Černeckis politikams konkrečiai neatsakė. „Pastarojo laikotarpio susitikimuose jie žadėjo skirti didžiąją dalį lėšų, reikalingų šiam projektui įgyvendinti“, – sakė A. Kalnius, užsiminęs, kad diskutuota buvo dėl antžeminės perėjos – viaduko statybos. P. Černeckio teigimu, lėšų perėjai per geležinkelį buvo žadama skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo rezervo. Savivaldybė savo vieną įsipareigojimą šio projekto partneriams Susisiekimo ministerijai ir „Lietuvos geležinkeliams“ jau įvykdė: už Savivaldybės biudžeto 32 tūkst. eurų pasamdė bendrovę „TEC Infrastructure“, kuri parengė 4-is perėjos variantus. Pigiau kainuotų požeminė perėja be keltuvo, su pandusu, tačiau pandusui abiejose perėjos pusėse įrengti neužtenka valstybinės žemės. Žemės šiai reikmei paėmimas iš privatininkų užtruktų, o jei tektų dar ir teismuose aiškintis – projektas gal ir ilgam sustotų. K. Skierus įžvelgė galimybę pandusą įrengti vienoje – rytinėje perėjos pusėje, kur tam valstybinės žemės turėtų netrūkti. „Vieną keltuvą pigiau eksploatuoti negu du“, – tikino K. Skierus, pataręs, kad požeminės perėjos projektuotojai prie laiptų būtinai numatytų ir dviračiams, vežimėliams nuvesti takelį.

P. Černeckio teigimu, Savivaldybės politikams nusprendus statyti požeminę perėją su keltuvais, Savivaldybės administracija bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ prašys sąlygų pasirinktai perėjai projektuoti. Kada prasidės perėjos statyba, perėja bus pastatyta – neaišku, A. Kalnius tik patikino, kad dabartinio praėjimo per bėgius ties Palangos gatve „Lietuvos geležinkeliai“ neužtvers iki tol, kol perėja nebus pastatyta. Praėjimą užtversiančios garsą izoliuojančios sienelės statybą planuojama pradėti 2021 metais. P. Černeckio teigimu, perėja turėtų būti pastatyta per artimiausius 2–3 metus.

Ar Susisiekimo ministerija, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pritars brangesnės ir inžinieriniu atžvilgiu už viaduką sudėtingesnės požeminės perėjos statybai? „Perėją statome ne vieneriems metams. Lipti į viršų, per geležinkelį, žmonėms, manau, patogu nebūtų. Turėsime apginti šį tarybos politikų sprendimą“, – sakė P. Černeckis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas