Skaudžią istoriją primins memorialiniai ženklai

Holokausto dienos išvakarėse darbėniškiai pagerbė miestelyje nacių nužudytų žydų atminimą.

Lietuvos žydų genocido dienos išvakarėse Darbėnuose, Turgaus aikštėje, iškilmingai atidengti trys atminimo ženklai. Netoli tos vietos, kur stovėjo 1760-aisiais iškilusi sinagoga, jos buvimą primins memorialinis stulpas. Kitoje aikštės pusėje šaligatvio grindinyje du Atminimo akmenys bylos apie tragišką lemtį, tekusią profesionaliam prieškario Darbėnų fotografui Elijahu Bruckui ir 17-metei Esterai Kvelerytei.

Tyli smuiko rauda, nuotraukos ir faktai, surašyti trijuose stenduose bei istorijos, kurias skaitė Darbėnų gimnazijos moksleivės, antradienio popietę susirinkusius pagerbti Darbėnuose nuo XVIII a. antros pusės gausiai gyvenusių ir 1941-aisiais nacių žiauriai išžudytų žydų atminimo nukėlė į ano meto įvykius.

Po kadišo – judėjų liturgijos maldos,– kurį skaitė vienuolika metų Kretingoje gyvenantis Isaac Kutzi, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vadovas Eugenijus Bunka atidengė fondo dovanotą memorialinį stulpą, ant kurio angliškai ir žemaitiškai parašyta, jog čia stovėjo žydų sinagoga, ir padėjo Lietuvos ir Izraelio vėliavų spalvų gėlių kompozicijas.

„Šiandien atidengėme pirmą mūsų rajone paminklą, primenantį prieš karą čia gyvenusių žydų istoriją. Šiais metais ženklai, rodantys, kur stovėjo sinagogos, dar bus atidengti Kretingoje ir Jokūbave. Kitąmet prie šių ženklų ir Salantuose prie išlikusio sinagogos pastato bus pastatyti informaciniai stendai“, – sakė A. Kalnius.

„Šiandien į Darbėnus simboliškai sugrįžo tie, kurie čia gyveno: savi pas savus ir savi į save. Viliuosi, kad einantiems pro šį ženklą jis primins bendrą mūsų tautų istoriją“, – gražia žemaičių tarme kalbėjo E. Bunka.

Atminimo akmenį prie Turgaus a. 5 namo, kuriame buvo garsaus miestelio fotografo E. Bruckaus fotografijos dirbtuvės, į šaligatvį įdėjo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys ir Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis. Jis pasveikino darbėniškius, kurie, atidengdami Atminimo akmenis, įsiliejo į patį didžiausią Europoje muziejų po atviru dangumi – šiuo metu pasaulyje į grindinius įmontuota per 60 tūkst. tokių akmenų.

Į šaligatvį prie Turgaus a. 11 namo, toje vietoje, kur stovėjo tragiško likimo E. Kvelerytės šeimos namai, Atminimo akmenį įdėjo žydaitę nuo pražūties bandžiusio gelbėti tuometinio Darbėnų bažnyčios vargonininko Stasio Japerto sūnus Stanislovas ir nužudytą merginą radusio ir palaidojusio eigulio dukra Danutė Pakalniškytė- Petreikienė, perskaičiusi žuvusiajai dedikuotą eilėraštį.

„Man didelė garbė, kad buvau pakviestas pakloti plyteles nacių nužudytiems Darbėnų žydams kankiniams – tebūna jos čia amžinai atminčiai, kad toks siaubas niekada nepasikartotų“, – sakė S. Japertas, pasidalijęs su Esteros gelbėjimu ir žūtimi susijusiais vaikystės prisiminimais.

„Holokausto aukos – Darbėnuose jų 550 – neturi savo kapų. Šiandien dvi iš jų nebėra tik istorijoje minimi statistiniai vienetai“, – Atminimo akmenų svarbą akcentavo į miestelyje gyvenusių žydų istoriją pradėjusi gilintis, ne vieną tam skirtą projektą su Darbėnų gimnazijos mokiniais ir mokytojais įgyvendinusi pedagogė Edita Gliožerienė.

Tai, jog po žeme guli ne skaičiai, o žmonės, kad svarbu juos prisiminti – su Darbėnuose atidengtais dviem Atminimo akmenimis jų Lietuvoje iš viso yra 53, – akcentavo Darbėnų seniūnas A. Poškys. Padėkojęs už Darbėnų miestelio istorijos tyrinėjimus E. Gliožerienei, jis E. Bunkai įteikė vėliavėlę su Darbėnų herbu – keturiais keliais, subėgančiais į Turgaus aikštę, kur gyveno ir sugyveno žemaičiai ir žydai.

Livija GRAJAUSKIENĖ

• Rašyti komentarą (16)