|
|
|
Palangos verslininkai vasara nesiskundžia
Nors vasaros pradžioje poilsiautojus apgyvendinantys ir maitinantys Palangos bei Šventosios verslininkai būgštavo, kad dėl pandemijos gali sumažėti norinčiųjų ilsėtis prie jūros, sausakimši paplūdimiai ir žmonių pilnos pagrindinės kurorto gatvės liudijo ką kita: netekę galimybių ar tiesiog nenorėję rizikuoti ir keliauti į kitus kraštus tautiečiai rinkosi poilsį prie jūros. Lietuviškojoje Baltijos pakrantėje poilsiavo ir kaimyninių šalių gyventojai. Keitėsi poilsiautojų srautai „Tikrai negalime sakyti, kad svečių srautai šią vasarą mūsų kurorte būtų buvę mažesni, nei ankstesniais metais. Tik pastebėjome, jog jeigu pernai ar užpernai buvo daugiau atvykstančiųjų iš užsienio šalių, šiemet didžioji dalis pasirinkusių poilsį prie Baltijos jūros – Lietuvos gyventojai“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Palangos turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Rasa Kmitienė, pridūrusi, kad prieš šį sezoną ir buvo galvota, kad Palanga sulauks daugiau svečių iš Lietuvos, tad tam buvo atitinkamai pasirengta. Tomis dienomis, kai orai nelepino ir nebuvo galima mėgautis saulės voniomis, Palangos TIC svečiams turėjo pasiūlyti daug pažintinių istorinių bei aktyviam poilsiui skirtų turistinių maršrutų, apimančių ir šalia esančias savivaldybes – poilsiautojai tai įvertino ir noriai keliavo po apylinkes. Kalbant apie svečius iš užsienio, R. Kmitienė pabrėžė, jog pasikeitė jų buvimo Palangoje laikas: jeigu ankstesniais metais poilsiautojai, ypač atvykstantys iš vadinamųjų rusakalbių šalių, apsistodavo Palangoje dešimčiai dienų, porai savaičių ar netgi mėnesiui, šiais metais svečiai rinkdavosi dvi–tris, daugiausiai – penkias nakvynes. Pasikeitė ir atvykstančiųjų geografija: šiais metais Palangos ir Šventosios pakrantę rinkosi arčiau esančių šalių gyventojai. Daugiausia svečių sulaukta iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos, tarp lyderių – ir Suomija bei Vokietija, nors iš pastarosios šalies atvykstančių turistų šiemet smarkiai sumažėjo. „Pasiteisino vadinamasis Baltijos šalių „kelionių burbulas“, kai iš kaimyninių valstybių turistai galėjo keliauti nevaržomai. Tačiau, nors kalendorinė vasara baigėsi, sezonas dar nesibaigė“, – sakė R. Kmitienė, pridūrusi, jog galutinių skaičių, kiek turistų ir iš kokių šalių buvo atvykę į Palangą, TIC dar neturi. Vasara geresnė nei pernai Palangos Viešbučių ir restoranų asociacijos (VRA) direktorė ir viešbučio „Grand Baltic Dunes“ vadovė Ingrida Valaitienė pripažino, kad nors nerimo prieš prasidedant sezonui būta daug, vasara prasta nebuvo. „Turėjome labai daug būgštavimų, daug pagrįstos, su pandemija susijusios baimės: kaip reikės dirbti? Kokie bus reikalavimai, susiję su įvairiomis higienos normomis, kokie apribojimai priimant svečius bei ar apskritai poilsiautojai iš kitų šalių galės į Lietuvą atvykti? Juolab kad pavasarį paskelbus karantiną mums išvis teko stabdyti veiklą. Tad iki vasaros vidurio dirbti mums buvo iššūkis“, – sakė I. Valaitienė. Tačiau, pasak Palangos VRA direktorės, su visais iššūkiais pavyko susitvarkyti, visi kurorto viešbučiai bei restoranai dirbo gerai ir tvarkingai, tad ir rezultatai geri: šios vasaros rodikliai geresni, nei pernai. Tačiau dabar nerimo ima kelti artėjantis šaltasis metų laikas, nes, atsižvelgus į sergamumo rodiklius, vėl prabilta apie ribojimus bei draudimus. „Geri praėjusios vasaros rodikliai, greičiausiai, susiję ir su tuo, kad mūsų tautiečiai nelabai turėjo galimybių išvykti į savo pamėgtus užsienio kurortus ir rinkosi poilsį Lietuvoje, prie jūros. Rugsėjis prasideda taip pat palyginus neblogai – viešbučiai turi rezervacijų. Be to, nuo rugsėjo pirmosios startuoja projektas „Atostogos medikams“, kuriame dalyvauja per 600 Lietuvos, tarp jų – ir Palangos viešbučių bei apgyvendinimo įstaigų, priimsiančių šalies sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus. Gydytojams, akušeriams ir bendrosios praktikos slaugytojams suteikiama galimybė nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų, o jų suteikimo kainą projekto dalyviams kompensuos valstybė“, – pasakojo I. Valaitienė. Dauguma poilsiautojų – lietuviai Tai, kad pasibaigusi vasara paneigė visas buvusiais prognozes ir pateisino drąsiausius lūkesčius, pripažino ir trečius metus veikiančio Nemirsetoje įsikūrusio Palangos kempingo Compensa administratorius Deividas Diržys. „Šiais metais kempingas pradėjo veikti jau beveik visu pajėgumu. Svečiai pas mus galėjo apsistoti viešbutyje, atskiruose poilsio nameliuose, palapinėse ar tam pritaikytose aikštelėse pasistatę savo namelius ant ratų – kemperius. Prieš sezono pradžią, kaip ir visi, susiję su turizmo verslu, bijojome ką nors ir planuoti. Dabar galima pasakyti: žmonių buvo labai daug“, – sakė kempingo administratorius. Pasak jo, apie 70 proc. turistų buvo iš Lietuvos, netrūko svečių iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos. Maloniai nustebino, kad itin gausiai šiemet Lietuvos pajūrį lankė svečiai iš Estijos. Turistai rinkosi nakvynes tiek viešbučiuose, tiek palapinėse ir kemperiuose – beje, šį sezoną daug atvykusiųjų palikdavo Nemirsetoje savo namelius ant ratų mėnesiui, dviem ar net visam sezonui ir atvykdavo nakvoti savaitgaliais. Šeimos su vaikais dažniausiai rinkdavosi poilsį nameliuose, kur yra atskiros virtuvės. „Pirmąkart sulaukėme turistų, užsakiusių pas mus vietą kemperiui visiems metams – tai irgi džiugina“, – pripažino D. Diržys. Geros oras – gera vasara „Vasara buvo išties nebloga. Manau, kad tai labiausiai lėmė tikrai geri orai ir tai, kad lietuviai neturėjo galimybės išvažiuoti prie šiltų jūrų. Būtų orai prastesni, tautiečiai nebūtų važiavę prie Baltijos, o būtų pasilikę sodo nameliuose“, – taip parėjusią vasarą apibendrino poilsio namų „Undinė“ ir geros nuotaikos klubo „Paršelio rojus“ Šventojoje savininkas Gintautas Rekašius, pasidalinęs pastebėjimu, jog šiemet lietuviai tiesiog spiečiais traukė į Latviją, o iškart už Šventosios esančiuose pajūrio miesteliuose latviškai kalbant beveik nebuvo girdėti – skambėjo tik lietuvių kalba. Jis pripažino, kad poilsiautojų Šventojoje šiemet buvo tikrai daugiau, nei pernai. Nors sezono metu būta ir „duobių“ – šaltomis liepos mėnesio pradžios dienomis laisvų vietų poilsio namuose būta. O rugpjūčio pabaiga tiesiog nustebino: per paskutinius tris savaitgalius norinčių apsistoti svečių skambučių per dieną būdavo iki trijų šimtų. „Labai norėjo poilsiautojai už uodegos besibaigiančią vasarą pagauti – to dar nebuvo“, – šyptelėjo trisdešimt metų Šventojoje verslą turintis G. Rekašius. Ir prasitarė pastebėjęs, kad lietuviai, ypač tie, kurie buvo įpratę važiuoti atostogų į šiltus kraštus, tapo įnoringi: jų jau nebetenkina poilsis nameliuose, kai tenka maistą patiems gaminti, ir šalta jūra. Verslininkas taip pat pastebėjo, jog tiek „Undinėje“, tiek „Paršelio rojuje“ – kaip ir visam Lietuvos pajūryje šią vasarą – daugiausiai svečių buvo iš Lietuvos. Pasak G. Rekašiaus, keli italai, saujelė svečių iš Rusijos ir kelios grupės kalbėjusių angliškai bendro vaizdo nepakeitė.
Livija GRAJAUSKIENĖ
|
|
