|
|
|
Nauji mokslo metai: iššūkiai ir galimybės
Penktadienį Kretingos rajono švietimo įstaigų vadovai ir Savivaldybės administracijos atstovai, susirinkę į kasmetinį pasitarimą, pavadintą „Veikti, kurti ir įkvėpti kitus“, apžvelgė praėjusių mokslo metų rezultatus bei aptarė pasirengimą nuo rugsėjo pirmosios prasidedantiems naujiems mokslo metams. Linkėjo įveikti iššūkius Rajono švietimiečius su prasidedančiais mokslo metais pasveikinęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius padėkojo visiems pedagogams ir švietimo įstaigų vadovams už susitelkimą, įveikiant pandemijos iškeltus iššūkius. Pabrėžęs, kad naujaisiais mokslo metais iššūkių laukia nė kiek ne mažiau, nei buvo pavasarį, meras išreiškė viltį, kad bendru darbu pavyks visas problemas išspręsti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kazakauskienė pasidžiaugė, kad per praėjusius mokslo metus Kretingos rajonas daug pasiekė. Pavyzdžiui, pajudėjusi mokyklų tinklo pertvarka davė rezultatų: pagerėjo lėšų naudojimo vienam mokiniui rodikliai, ir kretingiškiai lenkia respublikos vidurkį. Už pasiaukojamą darbą ekstremaliomis sąlygomis dėkojo ir toliau darniai dirbti Lietuvos ateičiai linkėjo LR Seimo nariai Antanas Vinkus ir Levutė Staniuvienė. Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys, pasidalinęs prisiminimais apie savo pirmąsias mokytojas, linkėjo pedagogams su meile ugdyti ir auginti mylinčią tėvynę, kalbą, istoriją ir papročius patriotišką jaunąją kartą. Moksleivių skaičius mažėja Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė pranešimą „Iššūkių įveikimas ir galimybės“ pradėjo primindama, kad, nors mokslo metai prasideda kaip įprastai klasėse, negalima atmesti galimybės, jog gali tekti pereiti prie nuotolinio mokymo. O šį iššūkį Kretingos rajono mokyklos įveikė puikiai: nė vienas mokinys, nė vienas vaikas nebuvo paliktas nuošalyje. 2020–2021 mokslo metus Kretingos rajono švietimo įstaigose pradės 6 tūkst. vaikų (pernai 6 tūkst. 186). Bendrojo ugdymo programose mokysis 4 tūkst. 357 mokiniai (261 mažiau nei pernai), priešmokyklinio ugdymo – 356 vaikai (pernai 324), ikimokyklinio – 1 tūkst. 293 (pernai 1 tūkst. 244). Nuo 10 iki 7 sumažėjo jungtinių klasių skaičius, nepilnų klasių komplektų liko 2 (pernai 6). Rugsėjo 1-ąją ugdytinius pasitiks 650 mokytojų, iš jų 31 – jauni, dar neturintys 2 metų darbo stažo pedagogai ir 47 pensinio amžiaus. Vidutinis rajono pedagoginių darbuotojų amžius – 46,94 metai, kai Lietuvos vidurkis – 50,5. „Mokslo metus pradedame su nerimu. Tačiau visomis išgalėmis stengsimės siekti bendro tikslo: teikti kokybišką švietimą. Ir labai svarbu, kad kiekviena įstaiga, įsivertinusi savo situaciją ir įvardinusi savuosius tikslus, jų siektų. O vienas esminių šių mokslo metų darbų – tęsti mokyklų tinklo pertvarką. Tai sunku ir skausminga, tačiau neišvengiama“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja, pridūrusi, jog labai svarbu, kad mokyklų vadovai tinkamai ir atsakingai paskirstytų krūvius, kad padaugėtų visu etatu dirbančių mokytojų. Kaip pavyzdys – kai kuriose mokyklose pradinių klasių mokytojai dirba 0,96 etato, o darbų, kurie „tilptų“ į tuos 0,4 etato, mokyklose tikrai yra. Duris atvers 22 įstaigos Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, pateikusi rajono švietimo įstaigų išlaikymo ir ugdymo sąlygų apžvalgą, sakė, jog po švietimo įstaigų pertvarkos nuo rugsėjo 1-osios rajone duris atvers 22 švietimo įstaigos – iki šiol veikė 26. Priminusi, jog švietimo sričiai kasmet tenka daugiau nei 40 proc. viso Savivaldybės biudžeto lėšų, be to, yra pritraukiamos valstybės bei ES investicijos, direktorė paminėjo, jog iki šių metų pabaigos planuojama pagaliau užbaigti dešimtmetį trunkančius Salantų gimnazijos rekonstrukcijos darbus, perkelti čia Salantų meno mokyklą, įrengti patalpas priešmokyklinėms grupėms. Be to, gerinamos ugdymo sąlygos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Išvardinusi kitus atliktus bei planuojamus darbus, direktorė akcentavo, jog, siekiant objektyviai ir skaidriai planuoti investicijas, pirmą kartą sudaryta rajono švietimo įstaigų kapitalinio remonto eilė, kurioje įstaigos išrikiuotos pagal įvairius kriterijus: atitikimą higienos normoms, augantį mokinių skaičių, dalyvavimą pertvarkos plane. Tad tikimasi, kad nuo šiol planuojant lėšas ir darbus bus mažiau sumaišties ir diskusijų. Kretingos rajono vicemeras Dangiras Samalius, kalbėjęs apie neformaliojo švietimo plėtrą rajone, pabrėžė, jog mūsų rajone prioritetas teikiamas programoms, skirtoms technologijų, gamtos mokslų, eksperimentinėms veikloms bei Lietuvos šaulių sąjungos programoms. Pateikta ir skaičių: 2020-aisiais daugiausiai (128) vaikų rinkosi „Karate kiokušin“, plaukimo pamokas (118) ir programą „Ankstyvoji robotika“ (88). Kretingos rajono savivaldybės Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė, pristačiusi pranešimą „Žvilgsnis į rajono švietimą“, be ūkinių klausimų, susijusių su mokyklų tinklo pertvarka ir efektyvesniu po optimizacijos likusių tuščių patalpų panaudojimu, akcentavo, jog privalu skirti daugiau dėmesio naujų, aukštos kvalifikacijos mokytojų paieškai. Priminusi, kad rajono mokyklose trūksta ikimokyklinio ugdymo pedagogų, pradinio ugdymo ir kitų dalykų mokytojų, pagalbos specialistų, D. Martišauskienė atkreipė dėmesį, jog pedagogų labiausiai trūksta kaimų, miestelių mokyklose: „Todėl neatsisakau savo pasiūlymo kompensuoti kelionės išlaidas mokytojams, važinėjantiems dirbti į kitas atokesnes vietoves, ir manau, kad į šį pasiūlymą dėmesį atkreips ir rajono vadovai, ir rajono tarybos nariai“. Pasitarimo programą užbaigė Tarptautinės mokymų korporacijos „Verslo poligonas” įkūrėjo Algirdo Karaliaus paskaita „Viktoriologija – naujas mokslas apie laimėjimą“.
Livija GRAJAUSKIENĖ
|
|
