Kelią užtvėrė, gindamiesi nuo triukšmo ir dulkių

Padvarių kaimo Sodų gatvei priklausančio nedidelio – 4-ių individualių namų – kvartalo gyventojai, siekdami ramybės, pavargę nuo automobilių keliamo triukšmo ir dulkių, galutinai užtvėrė – įrengė užkardą – privačia nuosavybe įteisintą keliuką, kuriuo ir Padvarių gyventojai, ir miestelėnai pasiekdavo Šiaulių–Palangos plento infrastruktūrą: parduotuves, servisus, mokymo, sveikatos ir kt. įstaigas.

Prieš liūtis šiek tiek spėję aptvarkyti kelią, Padvarių kaimo Sodų gatvės ruožą, kuriuo nepaliaujamai važinėdavo sunkiasvorės ir lengvieji automobiliai, keturių individualių namų gyventojai pagaliau užtvėrė, įrengdami užkardą – taip jie gina savo privačią nuosavybę ir teisę ramiai gyventi.

„Prieš kelerius metus, pirkdami šioje vietovėje sklypą namo statybai, tikėjomės ramybės, švarios ir jaukios aplinkos“, – tvirtino jau 5-us metus Sodų gatvėje su šeima gyvenantis Žybartas Serepinas, šiomis dienomis gavęs notaro patvirtinimą, kad užtvertasis keliukas priklauso jam, vadinasi, jis turįs teisę ginti savo privačią nuosavybę, o ir Savivaldybės parengtame detaliajame plane, anot padvariškio, ši gatvelė priskirta naudoti tiems, kurie čia gyvena.

Kantrybė kvartalo gyventojams trūko tuomet, kai keliuku pradėjo važiuoti sunkiasvorės mašinos, vežančios tai kirstą mišką, tai statybines medžiagas, kitus krovinius. Kad keliuku nevažinėtų sunkiasvorės, pasitarę kaimynai įkalė kuolus, trukdančius joms pravažiuoti, tačiau tokie užtvarai netrukdę važiuoti lengviesiems automobiliams.

„Vis tiek sulaukėme nepasitenkinimo iš automobilių vairuotojų. Suprantu, kad pro kuolus lengviesiems automobiliams reikėjo važiuoti atsargiau, bet prasidėjo visokie grasinimai, kad teksią mokėti už nubraižytus prabangius automobilius, kad mes čia ramybės neturėsime ir gyventi negalėsime, važiuodami prošal rodydavo visokius nepadorius gestus“, – motyvus, privertusius galutinai uždaryti kelią, įvardino Ž. Serepinas.

Jam pritarę šalia gyvenantys Virgina ir Rimantas Gaudučiai irgi sakė, kad, jeigu prieš 4-erius metus, kai pirko sklypą, būtų žinoję, kad pro juos važiuos ir sunkiasvorės, ir lengvosios mašinos, keldamos dulkes ir triukšmą, čia jie sklypo nebūtų pirkę jokiais būdais.

„Mes šį kelią visi kartu išsipylėme, kaip akligatvį. Taip, pripažįstame – ir mums patiems jis buvo patogus važiuoti, kad ir į tą patį Šiaulių–Palangos plentą. Bet kad čia darysis vos ne autostrada, nė įtarti negalėjome, – kalbėjo sutuoktiniai, atkreipę dėmesį ir į tai, kad, regis, ta pati Sodų gatvė, o kai reikia laistyti, greideriuoti, niekas į šį ruožą nė neužsuka – laistymo mašinos ir greideriai važiuoja prošal. – Kai prašydavome, kad palaistytų, gelbėtų nuo dulkių arba palygintų, išgirsdavome atsakymą, kad čia – privatus kelias.“

Sutarę kaimynai kelią patvarkė, palygino ir įrengė užkardą, taip pranešdami Padvarių kaimo ir aplinkiniams žmonėms, kad čia esama privačios nuosavybės.

Kelias visiems reikalingas

Padvarių kaimo „Trys tvenkiniai“ bendruomenės pirmininkė Ieva Latakienė neslėpė, kad uždarytasis kelias labai reikalingas Padvarių kaimo žmonėms, ir kad bendruomenė suinteresuota, kad kelias būtų perimtas Savivaldybės žinion.

„Išsiuntėme prašymus Nacionalinei žemės tarnybai, Savivaldybei, kad galutinai išsiaiškintume dėl kelio nuosavybės ir servituto statuso. Atsakymų tebelaukiame, tikimės, kad viskas teigiamai išsispręs visų padvariškių naudai“, – kalbėjo I. Latakienė, pasvarsčiusi: jeigu kelią perimtų Savivaldybė, tai jo savininkams neliktų rūpesčio jį prižiūrėti.

Bendruomenės „Trys tvenkiniai“ pirmininkės pastebėjimu, intensyvesnis judėjimas Sodų gatvės keliuku prasidėjo dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos – žmonės, vengdami remontuojamų gatvės ruožų, rinkosi važiuoti dabar jau užtvertu keliu. Buvo ir arčiau, ir patogiau, ir nereikėjo murkdytis po Vilniaus gatvės duobes, laukti šviesoforo signalų. Ir apskritai, Padvarių gyvenvietė solidžiai plečiasi, daugėja automobilių, atrodytų, ko čia žmonės turėtų ratais važinėti.

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Černeckis sakė žinąs šią situaciją, bet koks galėtų būti galutinis sprendimas, teigti nesiėmė: „Visų pirma, Savivaldybė nėra patvirtinusi tvarkos, kaip reikėtų perimti nuosavą kelią. Manau, kad pirmą-antrą rugsėjo savaitę surengsime posėdį ar pasikalbėjimą vietoje, kalbėsime su tais, kam kelias priklauso, sutiktų ar nesutiktų jie Savivaldybei savo nuosavybę patikėti.“

Rajono Savivaldybės tarybos nario Konstantino Skieraus pastebėjimu, mūsų rajone detalieji planai dažnai rengiami pagal žmonių pageidavimus, nepagalvojant apie ateitį: „O žmonės visada suinteresuoti taupyti žemę. Antra, kai vyksta detaliųjų planų svarstymas, ir mūsų rajono gyventojai yra gana apatiški, nevisuomeniški, neaktyvūs, kas tam tikra prasme ir užprogramuoja galimus konfliktus.“

• Rašyti komentarą (21)