|
|
|
Narkotikų legalizavimas – misija įmanoma?
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, jaunimo edukacijos erdvėje įvyko susitikimas su narkotikų politikos eksperte Morgana Daniele. Dešimties metų patirtį narkotikų politikoje turinti M. Danielė renginyje papasakojo apie šią veiklą ir žmonių psichikos sveikatą.
Nekęsti ar atjausti? Morgana Danielė atviravo, jog pakitusios psichikos būsenos ją visada domino. Mokykloje jai nepatiko vykdoma prevencija, nes atrodė, kad vartojantys žmonės būdavo lyg atstumiami, priverčiama jais šlykštėtis, nekęsti. „Supratau, kad ne taip viskas turi būti vaizduojama. Iki šios dienos dirbu su priklausomais žmonėmis ir esu sakiusi, jog tai – gražiausi žmonės, kuriuos esu sutikusi. Dauguma jų yra tapę ne tik mano pacientais, bet ir bičiuliais, nes stebiu jų gyvenimą ir po gydymo“, – sakė M. Danielė. Susitikime buvo kalbama, jog narkotikų politika tarptautiniu mastu susijusi su Jungtinėmis Tautomis, kai XX amžiuje buvo suprasta, kad viena šalis sunkiai gali išspręsti narkotikų vartojimo, prekybos, kontrabandos reikalus. Alkoholis – ne mažiau žalingas Moteris papasakojo apie 2010 metais mokslininkų grupės iš Jungtinės Karalystės padarytą vertinimą apie narkotikų žalą. Pirmoji medžiaga pagal žalingumą buvo alkoholis, antroji – heroinas. „Alkoholis kaip legali medžiaga buvo paliktas dėl kultūros, nes Vakarų pasauliui jis buvo per daug įprastas, nors JAV tam tikru laiku bandė jį uždrausti, o štai Azijos, Arabijos šalyse alkoholis vartojamas daug rečiau. Jei pasaulį būtų valdžiusi Indija, gal narkotikų politika būtų kitokia?“ – susimąstė M. Danielė. Pasak jos, narkotikai atrodo kaip reiškinys, kuris mus trikdo, mes pykstame ant jo, nekenčiame, o turėtume atjausti ir padėti, teismų, įkalinimų pinigus skirti prevencijai ir gydymui. Narkotikų politikos ekspertė pasidalino pavyzdžiu Portugalijoje, kur nuo 2001-ųjų metų dekriminalizuotos visos medžiagos ir žmonėms teikiama pagalba, nes iki tol šalis susidūrė su labai didele narkotikų vartojimo problema. Jei asmuo sulaikomas su leistinu kiekiu narkotikų, tai vadinama vartojimu asmeniniais tikslais. Jis gali būti siunčiamas į ekspertų komisiją, kurioje sprendžia, ar sulaikytajam skirti bausmę, ar ne, gal jam teks gydytis. Siekia legalizavimo Lietuvoje Pasak M. Danielės, jei Lietuva dekriminalizuotų narkotinių medžiagų vartojimą, idealus planas būtų sureguliuoti jų pardavimą, ištraukti visa tai iš juodosios rinkos. „Kas darytų mažiau žalos ir duotų daugiau naudos – nelegali juodoji rinka, kaip yra dabar, ar valstybės sureguliuota rinka?“ – svarstė M. Danielė. Ji pateikė ir pavyzdį Olandijoje, kur narkotinės medžiagos niekada nebuvo kriminalizuojamos, tačiau pasirinktas šalies planas turi ir neigiamą dalyką – draudimą auginti ir gaminti viską patiems. Taigi šalyje egzistuoja ir nelegali rinka, nežinoma, kas yra parduodama – testuojant medžiagas, paaiškėja, kad jų sudėtis ne visada atitinka pavadinimą. Legalizavus neskatina didesnio vartojimo Vienas argumentų prieš kanapių legalizavimą yra tai, jog dauguma galvoja, jog tuomet žmonės pradės jas vartoti dar labiau, tačiau, anot narkotikų politikos ekspertės, duomenys rodo, kad taip nėra, ir vienintelė amžiaus grupė, kurioje padidėjo kasdienis vartojimas, yra šešiasdešimties metų ir vyresnių asmenų. Tikėtina, kad tai įvyko dėl medicininės paskirties, skausmų slopinimo. Jei Lietuvoje būtų leistinas kanapių vartojimas, būtų diskutuojama dėl kainų, medžiagų stiprumo, taip pat dėl leistino įsigyti amžiaus. M. Danielė teigė, jog kanapės vartojimas populiariausias tarp asmenų nuo 16-os iki 25-erių metų, o vėliau jų vartojimas mažėja, tad, jos nuomone, nereiktų amžiaus ribos užkelti pernelyg aukštai, nes tuomet kyla pavojus, kad pagrindinis vartotojas liks nelegalios rinkos klientu. „Gyvename laikotarpiu, kai yra daug mokslinių tyrimų, sveikatos pokyčių, todėl ar kanapės bus legalios mūsų gyvenime, tik laiko klausimas“, – įsitikinusi M. Danielė.
Vita MICKUTĖ
|
|
