|
|
|
Kvietime komiteto nariai įžiūrėjo klastą
Savivaldybės tarybos posėdžio išvakarėse Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitete papildomai buvo išklausyta visų rajone veikiančių gydymo įstaigų vadovų informacija apie jų pasiruošimą antrajai koronaviruso bangai sveikatos paslaugų prieinamumo laikotarpiu, apie galimybes neatidėliojant rekonstruoti Kartenos ambulatorines patalpas ir priimtas protokolinis sprendimas dėl siūlomo pilotinio ligoninių bendradarbiavimo modelio. Aliuzija į prijungimą Kaip kalbėjo komiteto pirmininkas Juozas Mažeika, rajono taryba dėl Kretingos ligoninės likimo „kovinės būsenos“ yra nuolat, šios gydymo įstaigos egzistencija sprendžiama kone kasmet iš naujo, sugalvojant įvairius rodiklius ir kriterijus. Dabartinis siūlomas „bendradarbiavimo“ projektas taip pat yra aliuzija jei ne į rajoninių ligoninių sunaikinimą, tai bent į prijungimą prie didesnių arčiausiai vietovės esančių. Vaizdo konferencijoje dalyvavusi Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė patikslino, kad Lietuvos sveikatos ministerijos vadinamasis techninės pagalbos projektas „Ligoninių tinklo pertvarka“ yra finansuojamas ir kuruojamas ES Komisijos. Kadangi projekte regionų ligoninės kviečiamos dalyvauti savanoriškumo pagrindais, iki rugpjūčio 24 dienos reikėjo pateikti sutikimą ir į regioninę valdybą pasiūlyti savo atstovą. Iki rugsėjo vidurio ligoninėms projekto dalyvėms numatyta pristatyti užsienio šalių patirtį, o iki rugsėjo 30-osios bendradarbiavimo tarp regioninių gydymo įstaigų kryptis. Iki kitų metų kovo jau turėtų būti peržiūrėtas Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Valstybine ligonių kasa parengtas ligoninių pertvarkos tinklas, o galiausiai įvyktų politinis dialogas. I. Volskienės teigimu, supažindinimo su projektu metu ypač buvo išskirta vienintelė jo dalis – bendradarbiavimas. „Mes priklausom Klaipėdos regionui, todėl mūsų klausinėjo, kokiose srityse su Klaipėdos regiono ligoninėmis bendradarbiaujam, kokias dar galimybes ir kuriose srityse matom, su kokiais trukdžiais susiduriam“, – kalbėjo vyr. gydytoja. Projekto rengėjai, sakė, geru bendradarbiavimo pavyzdžiu laiko Žemaitijos patirtį – Skuodo ir Palangos, taip pat susijungusias Kauno gydymo įstaigas. I. Volskienės nuomone, yra sričių, kuriose ligoninių bendradarbiavimas išties naudingas. Tai – informacinės sistemos, telemedicina – gydytojų nuotolinės konsultacijos, tačiau didelį nerimą kelia siūlymas su didesnėmis regiono ligoninėmis bendradarbiauti turto valdymo, personalo ir finansų srityse. Esant dabartinei teisinei bazei, šių sričių valdyti gydymo įstaigos prie kitos neprijungus ir nebūtų įmanoma. Prilygino verbavimo procesui Komiteto pirmininko pavaduotojas pedagogas Vilius Adomaitis raginimą rajonų ligoninėms dalyvauti pilotiniame techninės pagalbos projekte pavadino verbavimo procesu. Pilotinių projektų, sakė, apstu ir švietimo sistemoje. „Žinokit, visada atsiras silpnų įstaigų vadovų, kurie sutiks dalyvauti, pasirašys, nes jiems bus pažadėta kažkas tokio. Paskui šias įstaigas kaip pavyzdį „iškels“ ir bandys primesti kitoms. Svarbiausia – neapsigauti. Tai, kas ligoninėms dabar siūloma, yra kitaip „įvilktas“ restruktūrizavimas ir sujungimas su kitomis ligoninėmis“, – neabejojo jis. „Apie Skuodo ir Palangos ligoninių bendradarbiavimą su Klaipėdos regiono ligoninėmis mes labai gerai žinom – prijungimo būdu,“ – ironizavo ir J. Mažeika. Jam pritarė Augenija Juknevičienė, Neapsirikti ir nepaslįsti „ant banano žievės“ linkėjo Antanas Puodys, kad ligoninė Kretingai labai reikalinga, pripažino posėdyje dalyvavęs Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras. Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės žodžiais, tai, kad projektas vadinamas bendradarbiavimo projektu, susukta gudriai. Bet, jeigu Kretingos ligoninė jame nedalyvaus, tai nereiškia, kad taip pasielgs ir kitos Klaipėdos regione esančių rajonų ligoninės. Juk projekto rengėjai neakcentavo, kad, siekiant jų norimo rezultato, būtinai turi dalyvauti visos regiono ligoninės. „Svarbu bendras susitarimas, vienybė. Reikėtų raštu paraginti projekte nedalyvauti ir kitas savivaldybes“, – komitetui siūlė ji. J. Mažeika, taip pat ir Valerijonas Kubilius užsiminė, kad situaciją būtų galima diplomatiškai pašvelninti: su regiono ligoninėmis sutikti bendradarbiauti kai kuriose projekto autorių siūlomose, bet jokiu būdu ne turto, finansų ir personalo srityse, kurios įformintos teisės aktais. Direktorė prieštaravo. „Jeigu pasirašysim, kad sutinkam dalyvauti, tai ir turėsim dalyvauti „visa koja“, punktų niekas neišskaidys. Bus suformuota kelių narių regioninė valdyba, o projektas atsiras toks, koks atsiras. Jis gali būti mums nepalankus“, – sakė J. Girdvainė. A. Juknevičienė pasiūlė raštą Sveikatos apsaugos ministerijai suformuluoti atkreipiant dėmesį į tai, kad yra daug nesuprantamų, išaiškinimo reikalaujančių dalykų, ir projekto rengėjus pasikviesti diskusijai. „Švelniai „pamuilinkim“, tada gausim ir projekto pristatymą“, – pritarė J. Mažeika. Anot I. Volskienės, gargždiškiai dėl neaiškumų projekto autorius kviečiasi taip pat. Pavojaus varpais – dėl daktarų trūkumo Komiteto nariai išklausė, kaip rajono medikai ruošiasi antrajai koronaviruso bangai, su kokiomis problemomis susiduria. Pati būdama gydytoja ir vadovaudama Šeimos medicinos centrui, visose gydymo įstaigose panašų vaizdą perteikė A. Juknevičienė: iki šiol buvo dirbama intensyviai, dabar – dar intensyviau, daugiau finansinių išlaidų. Dėl patalpų stokos sunku išlaikyti įeinančių ir išeinančių pacientų srauto reikalavimus. Apie 20 proc. konsultacijų pacientams teikiama nuotoliniu būdu, daug tiesioginių konsultacijų, tačiau gyventojai ypač antrinio lygio paslaugomis nepatenkinti, mat daug pavasarį užsiregistravusiųjų jų negavo, kai kurie pakviesti dabar, kai kurie – dar ne. „Žmonės klausinėja, kodėl, mokėdami sveikatos draudimą, turi naudotis privačiomis mokamomis konsultacijomis“, – kalbėjo komiteto narė. Ji kėlė ir šeimos gydytojų, kurie velka didelius krūvius, trūkumo klausimą. „Šeimos gydytojai turėtų turėti perpus mažiau pacientų ir užsidirbti algą. Ypač daug popierizmo. Nuo nežmoniškų krūvių pervargę ir jauni daktarai atsiduria ligoninėse“, – apgailestavo A. Juknevičienė. Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė patvirtino: šiuo metu rajone trūksta 9-ių šeimos gydytojų. Kolegei dėl pacientų srautų, karščiuojančiųjų ir nekarščiuojančiųjų atskyrimo antrino Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC ) vyr. gydytojas Arnas Juškys. Salantų PSPC vyr. gydytojas Tomas Skliuderis teigė, kad didžiausias galvos skausmas, išderinęs salantiškių medikų darbą ir ligonių kantrybę, buvo E.sveikatos sistemos sutrikimai. I. Volskienės didžiausia problema – personalas, ligoninės Priėmimo skyriuje nėra nuolat dirbančio gydytojo. Visų rajono gydymo įstaigų vadovai informavo esantys apsirūpinę apsaugos nuo koronaviruso priemonėmis. Šiuo metu koronavirusu Kretingos rajone serga du pacientai.
|
|
