Vabzdžiais pasirūpinta. O žmonėmis?

Atkūrę nepriklausomybę ir įstoję į Europos Sąjungą (ES), atsigręžėme į šalia mūsų gyvenančius neįgalius žmones, sovietmečiu uždarytus savo namuose ir išstumtus į viešojo gyvenimo užkulisius, kad savo negalia sveikiems ir laimingiems komunizmo statytojams netrukdytų siekti šviesios ateities.

Tokias kliūtis Pastauninko parke tenka įveikti neįgaliojo vežimėliu.

Pamažu besikeičiant valdžios ir visuomenės požiūriui, šalyje nemažai nuveikta siekiant integruoti neįgalius žmones į kasdienį gyvenimą, suteikiant jiems galimybę naudotis tuo, kas skirta visiems. Bet ar visada apie tai prisimenama?

2019 m. pradžioje prasidėjusi Pastauninko (atsiprašau kretingiškių, šį parką siūlančių vadinti Dopulties ar Dopulčio) parko apie 570 tūkst. Eur kainavusi rekonstrukcija, kurios padariniai vis dar tebetaisomi, parodė, kad sovietinis požiūris į neįgaliuosius vis dar gajus ir dabarties Lietuvoje.

Vandalų nuniokoti vabzdžių nameliai

Nuo išskirtinių kūrybinio polėkio idėjų apsvaigę šio parko rekonstrukcijos kūrėjai, pasirūpinę parko vabzdžiais ir jiems sukūrę puošnius, deja, šiandien vandalų jau nuniokotus namelius, kuriuose nė vieno gyvenančio vabzdžio nepavyko rasti, pamiršo neįgalius žmones, kurie taip pat norėtų naudotis kretingiškių ir miesto svečių poilsiui ir laisvalaikiui sukurtomis sąlygomis. Neseniai skersiniais skaldytų akmenų trinkelių loveliais „patobulintos“ dolomito dulkėmis nuklotos parko takelių nuokalnės ne tik kelia didelių nepatogumų neįgaliesiems, kuriems savarankiškai naudotis parku lieka nedaug galimybių, bet ir pėstiesiems, o ypač dviratininkams ir paspirtukininkams, kurių sveikatai ir net gyvybei gali iškilti realūs pavojai. Šiame parke sutiktiems aplankyti Kretingą atvykusiems neįgalų žmogų lydintiems svečiams kainavo nemažai pastangų karštą vasaros dieną neįgaliojo vežimėliu įveikti vienos iš parko stačių įkalnių septynias dirbtines kliūtis. Tokių skersai takų įrengtų akmeninių lovelių, turinčių nuvesti iš viršaus tekantį lietaus vandenį, dar niekur neteko matyti, nes tam naudojami kiti metodai, netrukdantys parko takeliais naudotis tiems, kam jie ir yra skirti.

Šiandien naujai statomi visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai, tiesiami šaligatviai, pažintiniai parkų ir miškų takai ir pan., laikantis ES reikalavimų, turi būti pritaikyti regos ir judėjimo negalią turintiems žmonėms, bet kai kur apie tai vis dar kažkodėl „pamirštama“.

Norėtųsi sužinoti, kas tiek projektuotojai ir šį projektą „palaiminę“ Kretingos rajono savivaldybės tarnautojai, tebesivadovaujantys sovietiniu požiūriu į neįgalųjį, kuriuo bet kada gali tapti bet kuris iš mūsų, kaip antrarūšį žmogų? Ir kam tokios šimtus tūkstančių eurų kainavusios „rekonstrukcijos“?

Romualdas BENIUŠIS

• Rašyti komentarą (31)