|
|
|
Prieš peržengiant teismo slenkstį – privalomoji mediacija
Jau daugiau kaip pusmetį Lietuvoje galioja tvarka, kad, prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos ginčo, visų pirma turi būti atlikta privalomoji mediacija. Tai yra procesas, kurio metu ginčo šalys, pavyzdžiui, buvę sutuoktiniai, besipykstantys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, padedant profesionaliam teisininkui – mediatoriui, ieško taikaus susitarimo. Jei pavyksta tokį rasti – klausimas išsprendžiamas greičiau, pigiau ir patogiau, negu truktų bylinėjimasis teisme.
Kretingos rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Vaikėnienė paaiškino, kad mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. „Privalomosios mediacijos institutas netaikomas, jeigu tarp šalių nėra ginčo. Vadinasi, jeigu ir būtų sprendžiamas teisinis klausimas, kylantis iš šeimos santykių, tačiau jau pradiniame etape iki kreipimosi į teismą norima susitarti taikiai, privalomoji mediacija nebūtų taikoma. Pavyzdžiui, jeigu šalys nori nutraukti santuoką bendru sutarimu ir taikiai sutaria dėl visų su santuokos nutraukimu privalomų klausimų išsprendimo, tokiais atvejais asmenims nereikia kreiptis dėl privalomosios mediacijos taikymo. Šalys turi teisę dokumentus (prašymą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį) tiesiogiai pateikti tvirtinti teismui“, – išdėstė D. Vaikėnienė, kuri teikia pirminę teisinę pagalbą Kretingos rajono savivaldybėje. Kreiptasi beveik pusšimtį kartų Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, numatančios privalomąją mediaciją šeimos ginčuose, įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. Per šį laiką Kretingos rajono savivaldybės specialistui, teikiančiam pirminę teisinę pagalbą, iš viso teko padėti surašyti 46 prašymus dėl mediacijos skyrimo. Dažniausiai kreiptasi dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo (18 kartų) bei dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo (17 kartų), po 4 kartus kreiptasi dėl priteisto vaikų išlaikymo dydžio padidinimo bei dėl išlaikymo priteisimo iš tėvų, kuomet vaikai yra pilnamečiai asmenys. D. Vaikėnienė paaiškino, kad privalomoji mediacija taikoma bylose dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei jo naudojimosi tvarkos nustatymo ir kituose šeimos ginčuose. Privalomoji mediacija netaikoma bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, tėvystės pripažinimo, gimimo fakto nustatymo, įvaikinimo, santuokos sudarymo, santuokos pripažinimo negaliojančia. „Privalomosios mediacijos negalima atsisakyti. Bendrosios kompetencijos teismas, nustatęs, kad nebuvo pasinaudota privalomąja mediacija šeimos ginče, atsisako priimti ieškinį“, – sakė D. Vaikėnienė. Apmokama iš valstybės lėšų Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš jų turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kai kreipiasi abi ginčo šalys, tarnyba parenka mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Jei į tarnybą kreipiasi tik viena iš ginčo šalių, ji turi paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo, o tarnyba apie tai informuoja kitą šalį – jei per nurodytą terminą negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, o privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą. Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis ir tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Privalomoji mediacija yra apmokama iš valstybės lėšų, nebent ginčo šalys pageidauja, kad ją vykdytų keli mediatoriai arba pasirenkamas toks mediatorius, kuris nėra skiriamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Jei privalomoji mediacija vyksta ilgiau kaip keturias valandas, už papildomą laiką tektų apmokėti ginčo šalims. Greičiau ir pigiau negu teisme Advokatė Ineta Paukštienė, kuri teikia mediatorės paslaugas Klaipėdos regione, teigė, kad mediacija, sprendžiant šeiminius ginčus, turi daug pranašumų palyginus su bylinėjimusi teisme. „Mediatorius, pritaikydamas savo žinias, kompetenciją, padeda šalims susikalbėti, bet jokiu būdu už jas nepriima sprendimo. Jei pavyksta pasiekti susitarimą, abi ginčo šalys iš mediacijos išeina patenkintos, kas yra priešinga emocinei būklei po teismo sprendimo, nes ten vienas laimi daugiau, kitas – mažiau, – kalbėjo I. Paukštienė. – Be to, teisminis procesas yra ilgas, kainuoja gerokai daugiau, ir man, kaip žmogui, norisi pasidžiaugti valstybės pozicija ir požiūriu: įtvirtinus privalomąją mediaciją, kartu suteikta teisė kiekvienam Lietuvos gyventojui nemokamai gauti mediacijos paslaugas, vadinasi, santuoką galima nutraukti valstybės lėšomis, neinvestuojant nė euro savo asmeninių lėšų. Kai žmonės ateina pas mane į mediaciją, visada pakalbame apie tai, kad geriau tuos pinigus investuoti į vaikų išlaikymą ir išsilavinimą, o ne į beprasmius ginčus. Iš advokato praktikos galiu pasakyti, kad neretai būna, jog žmonės 2–3 metus bylinėjasi ir vis tiek galų gale sudaro tą taikų susitarimą. Taigi mediacijoje tai galima padaryti greičiau ir paprasčiau.“ Mediacija vyksta įvairia forma Pasak I. Paukštienės, mediacijos metu šalys laisviau gali išsakyti savo nuomonę, pasiderėti, negu teisme, kuris kelia papildomo streso ir kur procesas yra griežtesnis. Mediacija gali būti vykdoma įvairia forma, netgi ir nuotoliniu būdu, o jei šalys nenori viena kitos matyti, su kiekviena iš jų mediatorius kalbasi ir tariasi individualiai, išklauso nuomones, pasiūlymus, kuriuos vėliau bando suderinti, įvertinti, ar jie teisiškai galimi. Nors mediacija vyksta laisviau, tačiau jos procesas taip pat turi savas taisykles – mediatorius turi pareigą užtikrinti abiejų ginčo šalių lygiateisiškumą, neleisti vienai kitos menkinti, įžeidinėti. Be to, mediacija yra visiškai konfidencialus procesas. I. Paukštienė teigė, kad, žvelgiant iš jos, kaip mediatorės, praktikos, apie 70 proc. ginčų mediacijoje pavyksta išspręsti ir užbaigti taikos sutartimi. Tačiau pasitaiko, kad ginčo šalys nenori viena kitos matyti, savo kategoriškus pasiūlymus teikia raštu, ir po pokalbio su kiekviena iš jų mediatorius padaro išvadą, kad rasti abiem pusėms priimtiną taikų sprendimą yra neįmanoma. „Mano populiarus pasakymas santuokos nutraukimo metu ar sprendžiant kitokį šeiminį ginčą, kad verta pagalvoti, jog kažkada reikės susitikti savo vaikų vestuvėse ar anūkų krikštynose. Reikia tas emocijas nustumti į šoną ir tiesiog protingai pažiūrėti į situaciją, ne savo interesus iškelti virš visko, o pirmiausiai galvoti apie savo vaikus ir jų interesus, juk jie yra svarbiausi“, – teigė I. Paukštienė.
|
|
