Vaistą nuo COVID-19 kuria ir Lietuvoje – „Biotechpharmoje“

„Susitarėme su šveicarais, kad Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija turės pirmumą tuos vaistus įsigyti ir naudoti“, – sakė Vladas Algirdas Bumelis apie kuriamą vaistą nuo COVID-19.

Kraštiečio mokslininko ir verslininko Vlado Algirdo Bumelio kontroliuojamai įmonių grupei „Northway“ priklausanti bendrovė „Biotechpharma“, bendradarbiaudama su Šveicarijos įmone „Memo Therapeutics AG“, kuria technologijas, skirtas SARS-CoV-2 neutralizuojančių antikūnų gamybai. V. A. Bumelis pranešime žiniasklaidai teigė, kad, esant teigiamiems klinikinių tyrimų rezultatams, „Biotechpharmoje“ pagaminti antikūnai rinką pasieks 2021 metais.

Profesorius V. A. Bumelis sutiko „Pajūrio naujienoms“ papasakoti plačiau apie „Biotechpharmos“ kartu su Šveicarijos įmone kuriamą vaistą COVID-19 – koronaviruso – infekcijai gydyti, ar turėsime ir kada šį vaistą Lietuvoje.

V. A. Bumelis:

– Kovai su COVID-19 yra du svarbūs ginklai – skiepai ir vaistai. Kuriant skiepus ima nepavojingą virusą, dažniausiai adenovirusą, ir į jį įklonuoja koronaviruso gabalėlį. Tokiai vakcinai įėjus į žmogaus ląstelę įsijungia žmogaus genetinės sistemos, ir žmogaus kūno ląstelės pradeda gaminti antikūnus prieš tą baltymo iš koronaviruso gabalėlį. Tie antikūnai vadinami neutralizuojančiaisiais, nes neutralizuoja į organizmą patenkančius koronavirusus. Dabar pasaulyje vakciną nuo COVID-19 kuria apie 180 kompanijų.

Koronaviruso genomas sudarytas iš keliasdešimties tūkstančių genomo raidžių. Esmė ta, kad iš to koronaviruso paimti reikia tokį gabaliuką, kurio dalelės būtų universalios – tikrai sugriebtų ir mestų lauk tą virusą. Ir tie po vakcinacijos atsiradę antikūnai turi būti pakankamai stabilūs, kad pats žmogaus organizmas jų nesuskaldytų. Vakcina turi būti efektyvi, kad jos nereikėtų leistis kiekvieną mėnesį, imunitetą nuo COVID-19 gautumei metams ar dviem. Svarbiausia – vakcina turi būti saugi. Rusai pasiskelbė, kad vakciną jau pagamino, bet patikimos informacijos apie tai nėra. Jie su tais adenovirusais dirbo seniai, gal jie turi didesnę patirtį, tačiau kiek ten padaryta klinikinių tyrimų, patvirtinančių, kad ta vakcina saugi, negaliu komentuoti, nes neturiu tokių duomenų. Kuriant vakciną dalyvauja garsus Oksfordo universitetas Anglijoje, turintis tam mokslinius pajėgumus, vakciną kuria Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), turinčios galingą mokslinį potencialą, daug biotechnologijų kompanijų. Viena JAV kompanija tvirtina priartėjusi prie vakcinos klinikinių tyrimų pagal visą programą, taip, kaip reikalauja JAV maisto ir vaistų kontrolės agentūra, pabaigos. Trečia šalis, kuri tikrai intensyviai dirba kuriant vakciną, yra Kinija.

„Biotechpharma“ daro kitką. Mes nesuleidžiame sveikam žmogui to adenoviruso su gabalėliu COVID-19, mes iškart darome antikūną, ir antikūnų suleidžiame COVID-19 užsikrėtusiam žmogui. Antikūnai-neutralizatoriai suranda tas COVID-19 virusines daleles ir meta jas iš organizmo, ir tas koronavirusas neturi galimybių įsiterpti į žmogaus genomą, ląsteles ir viską sugadinti.

Dabartiniu metu taikoma terapija, kada paima COVID-19 persirgusių žmonių kraujo plazmos, kadangi joje jau yra antikūnų prieš COVID-19, suleidžia sergančiajam ir tie antikūnai bando tas koronaviruso ląsteles sugauti, sugavę jas – meta lauk.

Tie antikūnai jau yra vaistas. Mūsų kuriamų vaistų principas – ši dabartiniu metu taikoma terapija. Ką mes darome su šveicarais? Ištyrėme tuos antikūnus, kurie atsiranda žmogui persirgus koronavirusu, pasižiūrėjome, kokia jų struktūra ir sukonstravome dirbtinį antikūną. „Biotechpharma“ turi technologijas tiems dirbtiniams antikūnams gaminti, ir dideliems jų kiekiams. Dirbtinio antikūno genas įterpiamas į žinduolių ląsteles, visame pasaulyje tam dažniausiai yra naudojamos žiurkėnų ląstelės, jos gerai auga visose terpėse. Tos ląstelės dedamos į didelius bioreaktorius – iki 2 kub. m talpos – ir priauginami kilogramai antikūnų, kurie išsiskiria į reaktoriaus terpę. Toje terpėje yra ir kitų junginių, turime metodus, kaip juos atskirti nuo antikūno, išgryninti antikūnus. Pagal visas geros gamybos praktikos taisykles, mes tų antikūnų priauginsime „Biotechpharmoje“ Vilniuje, tada juos atiduosime šveicarams, kad jie pradėtų daryti klinikinius tyrimus pagal visus europinius reguliatorius, susitarimus.

Užsikrėtusiųjų koronavirusu yra ir bus. Tiems iš jų, kurie dalyvaus klinikiniuose tyrimuose, tų antikūnų suleisime ir stebėsime, kaip jie cirkuliuoja kraujyje, ar jie yra stabilūs, ar mūsų organizmas nori juos sunaikinti, ar jie gali ir toliau cirkuliuoti kraujyje ir rankioti tuos koronavirusus, esančius organizme, mesti juos lauk, ir taip gydyti žmogų nuo tos infekcijos. Taip veikia daugybė kitų vaistų, gi ne visos ligos yra nugalimos vakcinuojant.

Per pastaruosius du dešimtmečius biologiniai vaistai sukėlė revoliuciją daugelio ligų gydyme. Teko turbūt girdėti, kad vėžį gydo biologiniais vaistais, moterims – krūties vėžį. Krūties vėžys gydomas suleidžiant antikūnus – biologinius vaistus. Vėžinės ląstelės turi tokį „Her“ receptorių, tie antikūnai ateina prie to receptoriaus, sugriebia jį ir meta tą vėžinę ląstelę lauk. Koronavirusas turi spyglius, antikūnas suranda spyglį, paima už jo ir meta virusą lauk. Čia biologinis vaistas, kuriuo gydysime žmones nuo COVID-19.

Pasaulyje yra daug antivirusinių vaistų, bet iš esmės nė vienas COVID-19 nenaikina 100 proc.

– Kiek užtruks pagaminti šį naują biologinį vaistą nuo COVID-19?

– Šį rugsėjį žadame pagaminti tuos antikūnus, spalį–lapkritį gauti leidimus klinikiniams bandymams ir juos pradėti kartu su šveicarais. Jei bandymų efektas bus pakankamai geras, mes tiems antikūnams gaminti turime užtektinai gamybinių pajėgumų, juos dar didiname. Tad galėsime gaminti vaistus, ir žmonės galės gydytis. Tas COVID-19 virusas greit nedings, bent 2–3 metus tikrai cirkuliuos.

Atliksime visus vaisto klinikinius tyrimus pagal visas saugumo programas, kurių atsisakė kai kurios Rusijos organizacijos, skubindamos procesą. Kuriant ir gaminant sukurtą vaistą svarbiausia nepakenkti žmogui, svarbiausia, kad vaistas būtų saugus.

– Ar turėsime tuos vaistus Lietuvoje?

– Susitarėme su šveicarais, kad Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija turės pirmumą tuos vaistus įsigyti ir naudoti, betgi žinote tas peripetijas, kurios vyksta Lietuvoje: įvairūs viešųjų pirkimų konkursai ir kita. Manau, kad jei tikrai parodysime, kad tas vaistas yra puikus, padeda išsaugoti žmonių gyvybes, tie visi biurokratiniai dalykai gal bus paprastesni, o gal ir sudėtingesni. Nenoriu tomis spekuliacijomis užsiimti.

– Ar daug pasaulyje kompanijų kuria vaistą COVID-19 ligai gydyti?

– Yra įvairių mokslininkų grupių, dirbančių šia linkme. Bet čia labai svarbu suprasti tų koronavirusą neutralizuojančių antikūnų, kurie susidaro persirgus koronavirusu, struktūrą ir suvokti, kaip sukonstruoti tą dirbtinį antikūną, kokia bus jo struktūra. Tai čia tų kompanijų, kiek aš žinau, yra nedaug. Viena yra padaryti mokslinį darbelį ir pasakyti „padariau“. Dirbame su rimta Šveicarijos kompanija, kuri turi supratimą apie fundamentinį mokslą. „Biotechpharma“ turi supratimą apie taikomąjį mokslą ir yra įvaldžiusi šiuolaikines biotechnologijas. Tokia dviejų kompanijų simbiozė nuteikia pozityviai. Baziniai mūsų susitarimai irgi geri. Nematau problemų, kad nebūtų galima sparčiai judėti į priekį. Tačiau jeigu iš 100-o kuriamų vaistų vienas yra efektyvus, tai yra didelis laimėjimas. Sakyti, kad štai Bumelis ėmė ir sugalvojo kažkokį monokloną ir iškart į šimtuką pataikė, būtų neteisinga. Nėra lengvos sėkmės, Bumeliui taip pat. Bumelis daug dirba su apie 150 žmonių komanda, kurioje daug jaunų Lietuvos mokslininkų. Jeigu visi daug dirbsime, visiems seksis.

– Kaip COVID-19 paveikė Jūsų verslo plėtrą. Šią vasarą turėjote paleisti vaistų gamyklą Bostone JAV. Į ją planavote investuoti 25 mln. Eur.

– Į kompanijos plėtrą investuojame daug. COVID-19 kažkiek sutrukdė projektui Bostone, ir čia, Lietuvoje, statybas kažkiek buvome pristabdę, bet gamybos apimčių nemažinome („Biotechpharma“ vykdo užsakomuosius vaistų tyrimus ir gamybą, – aut. past.). Įmonėje sanitarijos reikalavimai ir iki COVID-19 pandemijos buvo griežti, tad paisyti saugumo reikalavimų ir dėl koronaviruso mums yra gal kažkiek paprasčiau negu kitiems. Administracinėse patalpose, jei kabinete esi vienas, gali būti be veido kaukės, ten, kur du ar daugiau žmonių, griežtas reikalavimas dėvėti kaukes. Kai prasidėjo ta „korona“, iki pat šiol visiems, atėjusiems į darbą, matuojame temperatūrą.

Prižiūriu ir „Northway“ medicinos centrus Kretingoje, Klaipėdoje, Londone. Klaipėdoje atidarėme didelį „Northway“ medicinos centrą Naujojoje uosto gatvėje, palikome ir tą mažiuką Dragūnų gatvėje. Londone turime du „Northway“ medicinos centrus.

Bostone iki galo visko dar nepadarėme, bet mokslinius tyrimus atliekame, dirbame kartu su amerikonais. JAV didelė rinka, nėra problemų surasti reikalingus specialistus, kadangi žmonių daug. Žinoma, viskas yra gerokai brangiau negu Lietuvoje. Bet jei keturis kartus daugiau išleidę sugebėsite dirbti, uždirbsite. Sakau nuoširdžiai – Lietuva dabartiniu metu yra ideali šalis verslui vystyti, nėra labai biurokratinė. Nesakau, kad JAV labai biurkokratinė valstybė, bet ten viskas labai struktūrizuota. Jei ten sutarei, kad bus padaryta pirmadienį, tai pirmadienį ir bus, pas mus susitarei pirmadienį, o kai jis ateina, klausia: „Kurį pirmadienį?“

– „Pajūrio naujienoms“ kartą prasitarėte apie galimybę gimtojoje Kretingoje pastatyti farmacijos fabriką. Ši mintis užgesinta ar teberusena?

– Čia yra panašiai kaip JAV, jei nuvažiuoji į mažesnį miestelį: „Ko tau reikia? Žemės? Imk, kiek nori. Kanalizacijos vamzdį nutiesime, dujas, elektrą atvesime.“ Tuose mažuose, kaip Kretinga, miesteliuose investuoti tarsi ir geriau, bet kai pradedi žiūrėti, kas tame fabrike dirbs, sakai, kad reikės vienokių ar kitokių profesijų, išsilavinimo darbuotojų, tai sako: „Va, yra kolegija, eik, išsimokyk juos.“ Man tai kažkaip nelabai patinka, kad ir fabrikus turi pastatyti, ir jiems darbuotojus išsimokyti. Po ilgų diskusijų neblogos sąlygos buvo pasiūlytos Kaune statyti gamyklą. Beveik buvau ranką pakėlęs „už“ tą variantą, bet sustojau. 1966 m. iš gimtosios Kretingos išvažiavau į Vilnių, kur 1971 m. baigiau universitetą, tad nuo 1966-ųjų esu vilnietis. Mano dūšia ten, kur aš gyvenu – Vilniuje, ir mano gimtajame mieste Kretingoje. Kiek galiu, padedu Kretingai, kad ji gražėtų, klestėtų. Tačiau fabriką nutariau statyti Vilniuje, kadangi Vilniuje tikrai yra visko. Nupirkau 5 ha žemės Molėtų link. Projektuojame čia fabrikus, judame į priekį. Tokių didelių pinigų, kokių reikia fabrikams Vilniuje pastatyti – maždaug 300–400 mln. eurų, neturiu, todėl ieškau partnerių šiam projektui. Visiems mums trūksta pinigų: ir tiems, kurie jų uždirba mažiau, ir tiems, kurie uždirba daugiau. Gal aš turiu per daug idėjų, bet kol galva dirba, jų netrūksta. Kai pažiūriu, kaip lietuviai už „trinkelizaciją“ po 6–8 milijardus eurų gauna ir žino nežino, kur juos investuoti. Tą ištuštėjusių kaimų „trinkelizaciją“, jei būčiau Lietuvos valdžioje, stabdyčiau. Gražiai kaimai, miesteliai „sutrinkelizuoti“, kai kur geriau negu Šveicarijoje, bet ar yra ten ką ir kam dirbti?

• Rašyti komentarą (8)