|
|
|
Mobilieji laiškininkai tapo superherojais
Į Kretingos rajono kaimus šių metų pradžioje, uždarius paštų skyrius, išriedėjo 6 nauji tarnybiniai Lietuvos pašto automobiliai „Dacia Sandero“, o už jų vairo – kasdien pas kaimo žmones, neretai – ir į atokius vienkiemius skubantys mobilieji laiškininkai. Iš tolo jie atpažįstami pagal geltonus marškinėlius, ant kurių puikuojasi užrašas „Superherojus“.
Nepaliko žmonių be pašto „Tuos marškinėlius išvien su piniginėmis premijomis pelnėme už tai, kad dirbome ir per karantiną. Vykome pas žmones, teikdami įvairias paslaugas: priėmėme ir išvežiojome siuntas, perlaidas, socialines pašalpas, rinkome mokesčius, prenumeratą“, – patikino Kartenos apylinkes aptarnaujanti mobilioji laiškininkė Dainora Benetienė. D. Benetienės, kaip ir kitų jos kolegių – Rūtos Jankauskienės, Jurgitos Palaimaitės-Rodinienės, Elenos Galdikienės, Aušros Skurdauskienės, Editos Steponavičienės – įprasta darbo diena prasideda gerokai prieš 8 val. ryto: Kretingos pašte jos susitikrina ir susidėlioja siuntas, kurios suskirstytos pagal apylinkes atkeliauja iš Vilniaus centrinio pašto, suveda jų duomenis į savo planšetes. „Mobiliosios laiškininkės ranka nebepildo jokių dokumentų – tam ir tarnauja planšetė, kuri labai palengvina darbą“, – tvirtino Klaipėdos regiono Kretingos pašto vyresnioji klientų aptarnavimo specialistė Sandra Jašinskaitė- Skripkauskienė. Siuntų kiekis kasdien skirtingas, – trečiadienį D. Benetienė į automobilio bagažinę krovė 25 siuntas – registruotus ir paprastus laiškus, didžiąją – iki 2 kg korespondenciją, 4 siuntinius. „Savo teritoriją žinau ir lengvai susiskirstau siuntas. Kartais žmonių pavardės nieko nesako, bet jų adresus – kur koks namas, žinau kone atmintinai“, – atviravo D. Benetienė, savo įprastą darbo dieną pradedanti nuo Žadeikių kaimo, kur tądien tenuvežė vos vieną registruotą laišką. Paslaugos – moderniai ir išsyk Toliau D. Benetienės vairuojamas specialiai sunkiai pravažiuojamiems kaimo keliams pritaikytas automobilis „Dacia Sandero“ vedė Kūlupėnų link: čia ji atvežė keletą laiškų ir stambesnės korespondencijos, o apie pietus sukiojosi po Kartenos miestelį. Keletą korespondencijų perdavė duris pravėrusiai Katalikiškosios slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės slaugytojai. Mokyklos gatvėje paštininkė paskambino klientei Indrei, kuri iš vakaro buvo susisiekusi su Lietuvos paštu dėl siuntinių, – ši atnešė išsiųsti 3 siuntinius. D. Benetienė sintinius pasvėrė elektroninėmis svarstyklėmis, kurias nuolat vežiojasi bagažinėje. Suvedė duomenis į planšetę ir nedideliu nešiojamuoju čekių spausdintuvu išmušė 2 kvitus: vieną – klientei, o kitą – paštui. Indrė už siuntimo paslaugą susimokėjo grynaisiais pinigais. Paklausta, ar bepasigenda senojo stacionaraus pašto, Indrė atsakė: „Iš vienos pusės gerai, kad atvažiuoja į namus ir už iškvietimą nereikia mokėti. Tačiau anksčiau bet kada užsimanęs pats galėjai nueiti į paštą. Dabar turi laukti sutartu laiku atvykstant paštininko.“ Jai paantrino pati laiškanešė: „Iš pradžių buvo visko: žmonės pyko, kad panaikino paštų skyrius, galvojo, kad teks patiems važiuoti į miestą. Bet palaipsniui apsiprato, nes pamatė, kad atvykstame greitai ir operatyviai, o ir paslaugų nesumažėjo.“ Į namus atvyksta nemokamai „Kaimo žmogus visuomet gali nemokamai išsikviesti tarnybinį pašto automobilį į namus. Bet, jei kuris to nenori, gali pats ateiti į pastovėjimo vietą ir išsiųsti korespondenciją, siuntinį ar perlaidą, užsiprenumeruoti laikraštį, įsigyti tam tikrų priemonių – vokų, pašto ženklų, siuntinių maišelių, buities ir kanceliarinių prekių“, – kalbėjo S. Jašinskaitė-Skripkauskienė. Nuo 11.30 iki 12 val. žymėtas Lietuvos pašto automobilis stoviniavo vadinamojoje pastovėjimo vietoje – prie buvusio Kartenos pašto. Pasak D. Benetienės, kasdien būna po 2–3 iškvietimus į namus, antra tiek sulaukia pastovėjimo vietose. Popiet iš Kartenos mobilioji paštininkė pasuko Naujųjų Gintarų, Dauginčių, Pecelių kaimų link. Jos 5 dienų per savaitę darbo diena, kaip ir daugumos dirbančiųjų, baigėsi 17 val., tačiau pasislinko, mat paštininkės šeštadieniais dirba, o turi laisvą sekmadienį ir pirmadienį.
Mobiliojo laiškininko projektas Lietuvoje buvo įgyvendintas per trejus metus. Pasak S. Jašinskaitės-Skripkauskienės, juo buvo siekiama, kad pagyvenę, ligoti ar judėjimo negalią turintys kaimiškųjų vietovių gyventojai pašto paslaugas gautų patogiau – pas juos į namus atvyktų iškviestas mobilusis laiškininkas, ypač žiemą, kaimo keliams iki sodybų dažnai tampant sunkiai pravažiuojamais. Ir iki šio projekto įgyvendinimo 70 proc. visų pašto paslaugų kaimiškose vietovėse buvo vykdoma per laiškininkus kliento namuose. Mieste dirbantys paštininkai aprūpinti naujais dviračiais.
385 tiek mobiliųjų laiškininkų, aprūpintų naujais vienodai Lietuvos pašto žymėtais „Dacia Sandero“ automobiliais, dirba šalies kaimiškosiose vietovėse
Faktai Paštas, manoma, atsirado priešistoriniais laikais, kai žmonės panoro vienas kitam kažką perduoti. Tautos seniūnai perduodavo krivūlę su svarbia žinia, apie pavojų paskelbdavo laužų dūmais, kunigaikščiai siųsdavo pasiuntinius, o laiškai atsirado sulig raštija. Lietuvos paštas yra vienas seniausių Europoje, jo veikla minima jau 1240 m. Karalius Mindaugas buvo pirmas valdovas, įvedęs vežimų prievolę: tam tikrose vietose vežimai pasitikdavo ir toliau gabendavo pasiuntinius po Europą. Vytautas Didysis įvedė griežtą siuntų tvarką: laiškai būdavo dedami į specialias medines dėžutes, antspauduojami ir registruojami. Pirmoji Europoje pašto linija, arba traktas, 1562 m. sujungė Vilnių–Krokuvą–Vieną–Veneciją.
|
|
