|
|
|
Vaikų teisių sergėtojai vaikams atsuko nugarą?
Precedento neturintis atvejis, kai pačiame pandemijos įkarštyje dėl koronaviruso ligos į Klaipėdos universitetinę ligonę paguldžius kretingiškį, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai, motyvuodami, kad į užkrato židinį patys nelįs, atsuko nugarą dviem be suaugusiųjų priežiūros namuose paliktiems mažamečiams, gali turėti įtakos formuojant vienodą praktiką visoje Lietuvoje. Institucijos veikia kas sau
Išnagrinėjusi Kretingos rajono savivaldybės pateiktą informaciją ir savo iniciatyva atlikusi tyrimą, kaip Klaipėdos VTAS atliko jam deleguotas tarnybines pareigas, tokią išvadą padarė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Ji pripažino, kad dėl pandemijos ekstremali situacija tik dar labiau išryškino sisteminio požiūrio į bendradarbiavimą, sprendžiant vaiko teisių užtikrinimo klausimus, trūkumą, susidarė nuomonę, kad socialinė bei švietimo sistemos, vykdomosios valdžios ir savivaldybių institucijos veikia atskirai, pasigendama veiksmų koordinavimo. Kontrolierė konstatavo, kad be suaugusiųjų atstovo likusių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo klausimai Kretingoje buvo sprendžiami nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pažymą apie tyrimo rezultatus ir apie tai, kad Klaipėdos apskrities VTAS dirbo netinkamai, taip pat apie bendradarbiavimo su savivaldybėmis spragas kontrolierė pateikė Lietuvos savivaldybių asociacijai, ši išplatino visose savivaldybėse. Kretingos rajono savivaldybė su sunkumais užtikrinti dviejų nepilnamečių vaikų saugumą susidūrė balandžio 18 dieną, šeštadienį, kai iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėjos Dalios Jociuvienės gavo žinią, jog hospitalizuotas 12-os ir 14-os metų vaikus vienas auginantis tėvas, parą laiko vaikai gyveno vieni. Apie tai informavus Klaipėdos VTAS Kretingoje dirbančią patarėją Rasą Piekienę, ši atsisakė imtis realių veiksmų užtikrinti be įstatyminio atstovo likusių nepilnamečių interesus.
Pakartotinai į Vaiko teisių tarnybą Kretingoje skambino Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, taip pat Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė. Jos nurodė vaiko teisių specialistų prievolę vaikus užregistruoti dėl prevencinio COVID-19 infekcijos ištyrimo, patikino, kad į patikros punktą Klaipėdoje nepilnamečiai bus nuvežti Savivaldybės transportu, o karantino laikotarpiu galės apsigyventi Dienos veiklos centre. R. Piekienė vaikus sutiko užregistruoti telefonu, o iki patikros punkto ir paskui iki apgyvendinimo patalpų nelydėjo. Pasak tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Linos Bruzdeilynienės, kur yra atskirai gyvenanti vaikų motina, – nežinoma, koronavirusu užsikrėtusio nepilnamečių tėvo prašymo iš gyvenamosios vietos paimti vaikus bei pasirūpinti jų sveikata Savivaldybė negavo, o savavališkai tokių veiksmų imtis negali, kadangi neturi teisinio pagrindo. Dėl to koordinatorė kreipėsi, kur tik galėjo – ir į Klaipėdos apskrities VTAS vedėją Indrę Kryžiūtę, ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoją Aliną Jakavonienę. Iš jų gauti paaiškinimai esą karantino laikotarpiu vaiko teisių apsaugos specialistai, saugodami savo sveikatą, dirba nuotoliniu būdu, todėl į namus nevyks, vaikų situacijos nevertins, į patikros dėl koronaviruso infekcijos punktą nelydės. Esą vaikus nuvežti į izoliacijos vietą ir pasirūpinti savo gyventojais – Savivaldybės pareiga. Vadovė problemų neįžvelgia „Negalėjome numatyti, kiek laiko ligoninėje bus gydomas tėvas, neturėjome informacijos apie šeimos buitines gyvenimo sąlygas, artimuosius, vaikų sveikatos būklę, todėl priėmėme sprendimą nepalikti nepilnamečių vienų“, – teigė L. Bruzdeilynienė. Anot jos, ištyrus paaiškėjo, kad vis dėlto vienas vaikų taip pat buvo užsikrėtęs koronavirusu. „Tą dieną, kai turėjo atvežti vaikus, galima sakyti, nepadėjom telefonų iš rankų, su daug kuo konsultavomės, nuolat palaikėm ryšį su Dalia Jociuviene, su mūsų socialinėmis darbuotojomis aiškinomės, kaip ir kada jos dirbs. Viena darbuotoja paslaugas teikė parą, kita ilgiau. Visomis reikalingomis priemonėmis – kombinezonais, chalatais, respiratoriais buvo aprūpinusi Savivaldybė“, – pasakojo Dienos veiklos centro direktorė Danutė Skruibienė. Jos žodžiais, atvežti vaikai jautėsi nusiminę, sutrikę. „Aš ir pati šeštadienį sekmadienį jiems skambinau, pasikalbėjau“, – atviravo ji. Motyvuodama, kad su žurnalistais bendrauti nėra įgaliota, Kretingoje dirbanti VTAS patarėja R. Piekienė situaciją komentuoti atsisakė, o Klaipėdos skyriaus vedėja Indrė Kryžiūtė problemų neįžvelgė. „Mes dalyvavom sprendžiant problemą, ėmėmės veiksmų. Kad specialistai nevažiavo į užkrato vietą, negali būti vertinama kaip nereagavimas ar nebendradarbiavimas su Savivaldybės atstovais. Tai nebuvo vaiko teisių pažeidimas dėl tėvo netinkamo elgesio, vaikai buvo namuose ir saugūs, su jais ir su tėvu nuolat buvo bendraujama, konsultuojama, patarimai perduodami telefonu, būtinybės vaikus išvežti iš namų kaip iš nesaugios aplinkos nebuvo“, – „Pajūrio naujienoms“ dėstė Klaipėdos skyriaus vedėja. Jos žodžiais, per vasaros atostogas kasdien tokio amžiaus paaugliai, tėvams dirbant, namuose paliekami vieni, ir vaikų teisių specialistai nepuola belstis į kiekvienas duris. LR vaiko teisių apsaugos įstatymu, savivaldybių institucijos ir įstaigos esančios priskirtos prie vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų, įstatyme detalizuoti jų įgaliojimai. Be to, skyrius vadovavosi sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimu, kuriuo visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms nurodoma gyventojams paslaugas teikti nuotoliniu būdu, vengiant tiesioginio kontakto. Kontrolierė vertina kitaip Tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės išvadose rašoma, kad situacijos vertinimas vaikų gyvenamojoje aplinkoje vis dėlto turėjo būti atliktas, nes abejojama, ar pokalbis telefonu gali būti prilyginamas teisės aktuose nustatytai situacijos vertinimo procedūrai. Skyriaus vedėja I. Kryžiūtė neteisi teigdama, kad nebuvo pagrindo nustatyti vaikų apsaugos poreikį ir paimti juos iš tėvo – tik šiuo atveju, anot E. Žiobienės, galėjo būti nustatomas ne apsaugos vaikams poreikis, o būtinybė jiems padėti, apgyvendinti laikinoje Savivaldybės nustatytoje izoliacijos vietoje ir teikti kitas reikalingas paslaugas. Tais atvejais, kai tėvai vaiku negali pasirūpinti dėl susiklosčiusių aplinkybių, laikinoji vaiko priežiūra ne ilgiau kaip 6 mėn. gali būti nustatyta pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius ar kitus asmenis. Prižiūrinčiam asmeniui pagal nustatytą tvarką gali būti skiriama socialinė parama. Tyrimo metu, rašo E. Žiobienė, negauta duomenų, kad Klaipėdos VTAS, iš Kretingos rajono savivaldybės sužinojęs apie be priežiūros paliktus vaikus, būtų ieškojęs jų artimųjų. Pasak kontrolierės, aplinkybė, kad vaikai buvo likę be priežiūros savo gyvenamojoje vietoje, taip pat ir jų amžius – 12 ir 14 metų, – arba telefonu patikinimas, kad jie turi maisto, nepatvirtina, jog aplinka buvo saugi, ypač vertinant aplinkybę, kad tarnybos Kretingoje ir skyriaus Klaipėdoje specialistai neturėjo duomenų ir informacijos, kiek laiko tėvas sirgs, gulės ligoninėje. E. Žiobienė taip pat akcentavo, kad teisės aktai nenustato teisės savivaldybių specialistams priimti sprendimų dėl be atstovų pagal įstatymą priežiūros likusių vaikų paėmimo iš jų gyvenamosios vietos. Nors, kaip teigė Klaipėdos VTAS vedėja I. Kryžiūtė, savivaldybių institucijos ir įstaigos priskirtos prie vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų, tačiau, anot kontrolierės, jų dalyvavimas vaiko teisių užtikrinimo procese apsiriboja pagalbos organizavimu bei užtikrinimu. Sprendžiant be tėvų priežiūros likusių vaikų teisių klausimus atsakomybės perkėlimas savivaldybių institucijoms, E. Žiobienės manymu, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Kai „auklių“ daug, tvarkos nėra „Aš labai džiaugiuosi, kad visus su vaiko teisių apsauga susijusius klausimus principingai iškėlė ir padėjo išaiškinti mūsų Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistė L. Bruzdeilynienė. Abejonių, ar karantino metu dirbama tinkamai, kilo mums visiems, išeičių ieškojome visa komanda“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorė J. Girdvainė. Anot jos, karantinas ir koronavirusas daugelį įvarė į stresą, ypač neramu po šio įvykio su šeima, nuo kurios vaiko teisės tarsi nusisuko. „Neteisinga, kad vaiko teisių specialistai nuo tiesioginės pareigos nusišalina, saugodami save ir, esant neatidėliotinai spręstinoms problemoms, nevažiuoja įvertinti vaikų gyvenamosios aplinkos realiai. Rasa Piekienė tvirtina su vaikais bendravusi, kokius daiktus pasiimti važiuojant į izoliacijos vietą patarusi telefonu, pasiteiravusi, ar jie turi valgyti. Bet tą „valgyti“ kaip kas supranta – gal namuose tie vaikai turi tik traškučių ir vandens?“ – svarstė direktorė. Anot jos, esant ekstremaliai situacijai, visos kompetentingos tarnybos, ypač dėl vaikų, turinčios nuveikti ne 100, o 110 procentų, kitaip tariant, gerokai daugiau, negu joms nurodo instrukcijos arba įstatymai. „Gal nesu labai įsigilinusi į reformos esmę, kai 2018-aisiais centralizavus sistemą visų Lietuvos savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai tapo pavaldūs Vilniuje esančiai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, bet, mano supratimu, situacija, su kuria susidūrėme Kretingoje, parodė, kad vaikų saugumas ir priežiūra vis dėlto geriau vienose rankose“, – teigė J. Girdvainė.
|
|
