Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ultrabėgimas: ištrinti savo galimybių ribas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-08-07

Ant tarptautinio „Vilniaus 100 km bėgimo“ prizininkų pakylos šiemet buvo pakviesti užlipti ir du palangiškiai, atstovaujantys „Bėgimo klubui“, – 30 metų Karolina Miklovienė, įveikusi 50 km ilgio distanciją, ir 48 metų Saulius Lazdauskas, sėkmingai nubėgęs 100 km. „Jausmas, kad tu neturi ribų“, – apie emocijas, kirtus finišą, sakė bėgikai, kurie įsitikinę, kad ultradistancijos patikrina ne tik fizinį kūno pasirengimą, bet ir psichologinę tvirtybę.

Palangiškiai Saulius Lazdauskas (nuotr. kairėje) ir Karolina Miklovienė, tapę „Vilniaus 100 km bėgimo“ prizininkais, tvirtino, kad bėgimas jiems – būdas atitrūkti nuo kasdienybės, pasikrauti energijos ir išbandyti save.

K. Miklovienė tarptautiniame „Vilniaus 100 km bėgime“ 50 km įveikė per 4 val. 50 min. 07 sek. ir pelnė III vietą bendroje įskaitoje bei II v. savo amžiaus grupėje.

S. Lazdauskas, finišo trasoje praleidęs 9 val. 04 min. 28 sek., tarp visų 100 km distancijos dalyvių užėmė V vietą, o savo amžiaus grupėje buvo antras.

Šie pasiekimai skamba dar įspūdingiau, žinant, kad abu prizininkai nėra profesionalūs sportininkai ir bėgioja tik savo malonumui, treniruotėms galėdami skirti tik tiek laiko, kiek jo atlieka po darbų ir rūpesčio šeimomis.

Tempą diktavo savijauta

K. Miklovienė pasakojo, kad, pirmą kartą gyvenime bėgdama 50 km ilgio distanciją, planavo, jog tempą pasirinks, atsižvelgdama į pulsometro parodymus, ir greitį gerokai padidins tik likus 10 km iki finišo. Tačiau ji trasoje jautėsi taip gerai, kad greitį didino maždaug kas 10 km. „Šiek tiek stabdžiau save, nes bijojau, kad nepasieksiu finišo. Bet savijauta buvo puiki, net užsimiršdavau, kiek kilometrų jau nubėgau, o kiek jų dar laukia“, – K. Miklovienė prisipažino nesitikėjusi, kad pirmas bandymas įveikti 50 km jai dovanos III vietą.

S. Lazdauskas neslėpė susižavėjimo sėkmingu K. Miklovienės startu ultradistancijoje, ypač žinant, kad ji pradėjo bėgioti tik šiek tiek daugiau kaip prieš metus ir iki šiol nebuvo nubėgusi nė vieno maratono.

„Gal dėl to, kad mano tėvai buvo gana sportiški? Tėvas buvo boksininkas, o mama – rankininkė“, – vertindama, kaip jai pavyko taip greitai progresuoti, pasakojo K. Miklovienė, prisiminusi, kad pirmieji jos bėgiojimai buvę kartu su sūnumi – stumiant vaikišką vežimėlį.

Sėkmingai įstojusi į ultrabėgikų gretas, dabar K. Miklovienė brandina jau naują planą – ji svajoja įveikti 68 km distanciją spalį vyksiančiame „Trail Kuršių Nerija“, kur bėgimo trasos driekiasi miškais, kopomis, paplūdimiais.

Bėgimas „užkabino“ įveikus iššūkį

S. Lazdauskas pasakojo visą gyvenimą mėgęs aktyvų gyvenimo būdą – bėgimą, krepšinį, kitas sportines veiklas. „O kai gerai pagalvoju, tai bėgioti pradėjau dar tada, kai palydėjęs savo būsimą žmoną į namus Kretingoje, naktį turėdavau sugrįžti į namus Vydmantuose. Tokių naktinių bėgikų iš pasimatymų ir daugiau sutikdavau kelyje“, – linksmai prisiminimais pasidalijo S. Lazdauskas, kuris yra kilęs iš Vydmantų.

Aktyvius užsiėmimus S. Lazdauskui teko pristabdyti 2016 metais, kai, patyrus traumą, jam buvo atlikta kelio sąnario kryžminių raiščių operacija. „Man buvo šokas – kaip nebegalėsiu bėgioti, žaisti krepšinio? – sakė S. Lazdauskas. – Todėl, kai tik gydytojai leido, vėl pradėjau po truputį judėti. Panašiai tuo laiku draugas internetinėje programėlėje „Endomondo“ sukūrė iššūkį, kas tą mėnesį daugiau nubėgs kilometrų. Prisijungiau ir aš – tąkart nubėgau 200 km ir visus aplenkiau. Kokioje euforijoje tada buvau! „Apetitas“ vis didėjo, taigi tais metais, pradėjęs maždaug gegužės mėnesį, iš viso nubėgau 1 tūkst. 700 km.“

Šiuo metu S. Lazdauskas per mėnesį vidutiniškai nubėga 600–700 km , o daugiausiai yra įveikęs 859 km per mėnesį – tai įvyko pernai.

Nusiteikęs gerinti rezultatus

S. Lazdauskas atviravo, kad įveikti 100 km distanciją jis svajojo jau prieš dvejus metus, kai buvo minimas Valstybės atkūrimo šimtmetis. Tačiau tąkart jis negalėjo pasirodyti renginyje, nes dalyvavimą varžybose jam tenka derinti su darbu Olandijoje, tad savo svajonę įgyvendino šiemet.

S. Lazdauskas atviravo, kad savo bėgimu 100 km distancijoje yra patenkintas, tačiau prisipažino svajojęs išlaikyti didesnį tempą – 1 km nubėgant ne ilgiau kaip per 5 min., o šįkart jo vidutinis bėgimo tempas buvęs 1 km per 5 min 27 sek.

„Jeigu kažkas nepavyko, vadinasi, reikės sugrįžti“, – sakė optimistiškai nusiteikęs S. Lazdauskas, tvirtinęs, kad varžybose pasirodyti vis geriau jam esanti didžiausia motyvacija.

Pasak S. Lazdausko, ištvermės sportas tuo yra nuostabus, kad rezultatus galima gerinti net ir vyresniame amžiuje, ne paslaptis, kad apskritai didelė dalis bėgikų pirmuosius maratonus nubėga tik perkopę 30 metų. „Mano sūnus manęs klausia, kaip man neįkyri tiek ilgai bėgti, bet ilgai distancijai reikia subręsti. Bėgi ne tik kūnu, bet ir galva“, – apie ne mažiau svarbų psichologinį pasirengimą sakė S. Lazdauskas.

Nors vyras kol kas yra nubėgęs 7 oficialius maratonus (42 km 195 m), tačiau tokio ilgio ar net dar ilgesnius atstumus jis įveikia ir per treniruotes – skaičiuoja, kad jų iš viso bus gal jau apie pusšimtį.

Vienas įspūdingiausių S. Lazdausko maratonų buvo įveiktas per karantiną, kuomet buvo priverstas izoliuotis namuose – tąsyk bėgiojo kambaryje aplink stalą ir išbėgdamas į koridorių pirmyn atgal. Tokiu būdu iš viso apsuko 2 tūkst. ratukų ir tam sugaišo 4 val. 22 min. ir 22 sek.

Artimiausi S. Lazdausko tikslai – nubėgti maratonus „Vilties bėgime“, kuris vyks Klaipėdoje, ir „Danske Bank Vilniaus maratone“, abu renginiai numatomi rugsėjo mėnesį.

Reikalinga stiprinti visą kūną

S. Miklovienė ir S. Lazdauskas pasakojo, kad bėgimas jiems – tai būdas pailsėti, atitrūkti nuo kasdienybės, atsigauti, pasikrauti energijos ir gyvenimo džiaugsmo. „Apie viską pamiršti ir apie viską pagalvoji“, – sakė S. Lazdauskas.

K. Miklovienė ir S. Lazdauskas pasakojo kartais girdintys aplinkinių perspėjimus, kad bėgimas, ypač ilgų distancijų, esąs žalingas sveikatai, tačiau tam jie turi atsakymą – sąnarių ir kitoms bėgikams priskiriamomis ligomis serga ir tie, kurie aktyviai nesportuoja, tad matyt, kaltas būtų ne pats bėgimas, o netinkamas pasirengimas jam.

Galima sakyti, tiesus kelias į traumas yra tuomet, jei žmogus pradeda aktyviai bėgioti, pamiršdamas atlikti bendro fizinio parengimo treniruotes, o bėgimo greitį ir įveikiamus atstumus didina pernelyg greitai, bėgama, nenaudojant ar nestebint pulsometro, kuris parodo širdies darbą krūvio metu.

„Aš nubėgusi 50 km jaučiausi daug geriau, negu tada, kai pirmą kartą įveikiau 30 km. Šįkart po varžybų dar vaikščiojome po Vilnių su drauge, parvairavau automobilį iki Palangos ir vakare spėjau paruošti vakarienę, pasirūpinti vaikais. Buvau pilna energijos“, – pasakojo K. Miklovienė, auginanti tris vaikus.

Moteris įsitikinusi, kad tokia gera savijauta, įveikus ultradistanciją, buvo tik todėl, kad tam buvo tinkamai pasiruošta, pagelbstint bėgimo treneriui Justui Rimšai, kuris patarė, koks turėtų būti bėgimo planas, kad organizmas nepervargtų, bet tuo pačiu būtų parengtas dideliam krūviui.

Skiria dėmesį mitybai

Pasak pašnekovų, bėgimas yra tokia sporto šaka, kuri patikrina visą kūną, todėl bėgikams yra svarbu ne tik stiprios kojos, bet visų pirma – tvirti korpuso raumenys. K. Miklovienė juokiasi prisiminusi, kaip dar prieš metus sunkiai galėjo padaryti atsilenkimus, tad ji privalėjusi stiprinti pilvo presą.

S. Lazdauskas pasakojo, kad bėgimas ir viso kūno raumenyno stiprinimas jam padėjo pagerinti savijautą ir sveikatą, atsikratyti skausmų ir pamiršti, kad jam operuota koja, kad yra turėjęs stuburo išvaržą, kitų negalavimų.

Be fizinio pasirengimo, K. Miklovienė ir S. Lazdauskas didelį dėmesį skiria ir mitybai – abu vartoja mažai mėsos, bet daugiau kruopų ir daržovių, vengia perdirbtų maisto produktų, padažų. „Esu įsitikinusi, kad sveikuoliška mityba man ir padėjo taip stipriai pasiekti pažangą“, – sakė K. Miklovienė, kuri sveikatą stiprina vaistažolėmis.

S. Lazdauskas teigė, kad nors ir aktyviai sportuoja, tačiau taip pat nuolat nevartoja kokių nors papildų, išskyrus žuvų taukus, kuriuos mano esant reikalingus, nes nevalgo žuvies.

Tačiau abu pašnekovai prisipažino jaučiantys silpnybę saldumynams – juokiasi, kad jų, jei tik galėtų, valgytų kilogramais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas