|
|
|
Mokslas Jungtinėje Karalystėje: dėmesys praktikai ir laisvė kūrybai
Kretingiškiai 22-iejų Kotryna Vaitkutė ir 21-erių Gvidonas Navickas šiuo metu studijuoja Jungtinėje Karalystėje, Koventrio universitete. Pora džiaugiasi svetur suteikiamomis galimybėmis, ir pasakoja, kad čia studentai gali ne tik naudotis stipria universiteto mokslo baze, priemonėmis, save išbandyti praktiniuose užsiėmimuose, bet ir jaučia didžiulį palaikymą vystyti kūrybiškumą ir realizuoti save.
Pasiryžo pakeisti studijas K. Vaitkutė pasakojo, kad baigusi mokyklą, iš pradžių ji studijavo pramonės gaminių dizainą Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau praėjus šiek tiek laiko, mergina jautė, kad nėra laiminga pasirinkusi tokias studijas, todėl pradėjo galvoti apie galimybę jas pakeisti. Šį norą dar labiau sustiprino pažintis su nauja drauge, kuri taip pat buvo atsidūrusi panašioje situacijoje ir po kiek laiko pasirinko grafinio dizaino studijas Koventrio universitete. ,,Grafinio dizaino studijų kursas iš draugės pasakojimų mane labai sudomino. Galiausiai nusprendžiau ir aš stoti į Koventrio universitetą“,– pradžią prisiminė K. Vaitkutė, tvirtindama, kad priimti tokį sprendimą buvo nelengva. Toliau mergina prisiminė tik jaudulį ir įvairias mintis, kurios ją užplūsdavo, ruošiantis stojimui į Koventrio universitetą. Be to, ji pridūrė, kad anglų kalba niekada nebuvo jos stiprioji pusė, tačiau noras įstoti į šį universitetą buvo didesnis už nerimą dėl kalbos barjero. ,,Niekada nesvajojau ir neplanavau studijuoti užsienyje, nes nesijaučiau turinti tiek drąsos, tačiau susiklosčius tokiai situacijai pasiryžau ir pradėjau naują gyvenimo etapą“,– atviravo mergina, pridurdama, kad studijos užsienyje praplėtė suvokimą apie ją supantį pasaulį. Svarbiausia – praktika Studentė K. Vaitkutė kalbėjo, kad grafinio dizaino studijas sudaro tipografijos, dizaino praktikos, vizualinės komunikacijos ir dizaino konteksto paskaitos. Grafinis dizainas, anot jos, turi begalę skirtingų krypčių, pradedant nuo knygų viršelių kūrimo ir baigiant ties internetinių svetainių ar mobiliųjų aplikacijų rengimu. Norint išmanyti šią sritį, pasak K. Vaitkutės, praktika yra vienas esminių dalykų, todėl paskaitų metu daugiausia laiko jai ir skiriama. ,,Šios studijos man yra įdomios dėl gaunamų projektinių darbų, tokių, kaip viso prekinio ženklo, redakcinio dizaino, įpakavimo dizaino, internetinės svetainės dizaino kūrimo, apimančio kodavimą ir mobiliųjų aplikacijų dizaino bei reklaminių video kūrimą“, – vieną svarbiausių šių studijų dalykų pabrėžė studentė, komentuodama, kad šie projektiniai darbai reikalauja daug įgūdžių, naudojantis įvairiomis kompiuterinėmis programomis. Taip pat tenka nemažai laiko praleisti prie kompiuterio, varginant akis – K. Vaitkutės įžvalgomis, tai yra blogoji edukacinio proceso dalis. Grafinio dizaino studijos, merginos nuomone, tampa vis populiaresnės tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje, ypač kai kurios jų sritys, tokios, kaip internetinių svetainių, mobiliųjų aplikacijų ar įvairių dizainų internete kūrimas. ,,Kadangi pusę metų studijavau Lietuvoje, tai tvirtai galiu teigti, jog Lietuvos edukacinė sistema labiau linkusi orientuotis į teorines žinias“, – pastebėjo pašnekovė. Šiuo metu K. Vaitkutės kurse studijuoja apie 70 studentų ir kasmet dėl mainų programos atvyksta naujų studentų iš įvairių pasaulio šalių. Suteikia laisves ir galimybes kurti Mergina atkreipė dėmesį ir džiaugėsi, kad Koventrio universitetas suteikia laisvės kūrybai ir eksperimentavimui, nes didelis dėmesys skiriamas aprūpinimui priemonėmis: lazeriais, presavimo mašinomis, įvairiais spausdintuvais ir begale kitų įrenginių. Be to, K. Vaitkutė džiaugėsi ir universiteto organizuojamomis veiklomis, kelionėmis, kuriuose susipina linksmybės ir edukacijos. Koventrio universiteto studentai 2018 metais turėjo galimybę aplankyti Oksfordą, kur linksmai leido laiką, aplankė nemažai muziejų, pasisėmė žinių ir įkvėpimo kurti. Šiemet taip pat buvo organizuojama daug kelionių po įvairias šalis, tačiau dėl koronaviruso grėsmės jos buvo atšauktos. Pasidomėjus, kaip pasikeitė kretingiškės gyvenimas, išvykus studijuoti į užsienį, ji akcentavo, kad viskas – tik į gerąją pusę: skatinančių ir palaikančių dėstytojų dėka mergina įgavo nemažai pasitikėjimo savimi. Ji atviravo, kad tokio padrąsinimo, kokio sulaukė Koventrio universitete, jai labai trūko mokantis Lietuvoje, čia ji jautėsi labai suvaržyta ir bijanti drąsiai išreikšti savo nuomonę. Laisvalaikiu K. Vaitkutė labai mėgsta vaikščioti, sportuoti, užsiimti joga, žaisti kompiuterinius žaidimus, skaityti knygas ir klausyti „podcastų“. Taip pat mergina domisi marketingu, socialiniais tinklais, filosofija ir psichologija. Pasidomėjus, kokie ateities planai, K. Vaitkutė sakė, kad apie ateitį galvoja dažnai, tačiau stengdamasi išlikti šioje akimirkoje. Tai jai suteikia malonumo, kadangi piešdama savo svajonių ateitį, mergina mintyse vis labiau ją įsivaizduoja ir tai jai padeda planuoti kasdienes užduotis. Seniai priimtas sprendimas Gvidonas Navickas pasakojo, kad jau besimokydamas X klasėje jis negalvojo apie kitas mokslo šakas, tik apie mechanikos, aviacijos ir automobilių inžineriją, tad iki pat mokyklos baigimo jis stengėsi daryti viską, kas pagerintų jo galimybes patekti į universitetą Jungtinėje Karalystėje ir gauti darbą automobilių arba motosporto industrijoje. Vaikinas teigė supratęs, kad pasilikti studijuoti Lietuvoje būtų potencialo švaistymas, nes industrija, kurioje jis visada norėjo dirbti, Lietuvoje beveik neegzistuoja. G. Navickas visada domėjosi ir buvo automobilių bei technikos mėgėjas, tačiau jis niekada nenorėjo būti mechaniku. „Aš norėjau tapti žmogumi, kuris sukuria automobilį, o ne jį tvarko, – tikino jaunuolis, prisimindamas, kad ši idėja visiems aplinkiniams atrodė nepasiekiama ir dažnai dėl to teko išgirsti pašiepimų. – Šis mentalitetas, kad kažkas nėra lengvai pasiekiama visiems, tai nepasiekiama ir tau, mane „išvarė“ į užsienį, kur tikrai su didelėmis pastangomis galiu dirbti ir visiškai galiu įgyvendinti savo svajones, nepaisant to, kokios jos nerealios gali atrodyti kitiems“. Kretingiškis pridūrė, studijuoti Jungtinėje Karalystėje, kuri yra Europos motosporto širdis, jam nebuvęs sunkus sprendimas, atvirkščiai, tai – tikslo ir svajonės siekimas, dėl kurios jis buvo pasiruošęs paaukoti laiką su šeima ir draugais. Perspektyviems studentams – darbo pasiūlymai G. Navickas teigė automobilių inžinerijos studijas pasirinkęs, nes tai buvo vienas tiesiausių kelių, norint tapti inžinieriumi automobilių industrijoje. Jis kalbėjo, kad perspektyvūs studentai po šių studijų keliauja dirbti į tokias automobilių kompanijas, kaip „BMW“, „Bentley“, „McLaren“ arba atranda aistrą motosporte. Būtent taip nutiko ir G. Navickui, kuris jau metus sėkmingai dirba „AP Racing“ įmonėje kaip lenktyninių stabdžių sistemų dizaino inžinierius–studentas (Student Race Brake Design Engineer). Automobilių inžinerija, pasak G. Navicko, apima visus mechaninės inžinerijos aspektus, tačiau su tam tikrais papildomais moduliais, kurie yra skirti suprasti automobilių dinamiką ir dizainą. Antrieji studijų metai buvo sunkesni negu pirmieji, be to, tuo metu G. Navickas rašė laiškus įvairioms kompanijoms, norėdamas gauti darbą. „Tai buvo labiausiai sekinantis laikotarpis, nes kiekvienas atmestas darbo prašymas morališkai mane paveikė ir privertė abejoti, ar teisingą gyvenimo kelią pasirinkau“, – pradžią prisiminė vaikinas, pridurdamas, kad gavus darbą, jis vėl ėmė pasitikėti savimi. Studijoms reikia ruoštis jau mokykloje Kretingiškis Koventrio universitetą rekomenduoja tiems, kas tikrai nori tapti automobilių inžinieriais arba dirbti ties lėktuvų ar lenktyninių produktų kūrimu, nes universitetas yra investavęs daug lėšų į inžinerijos studijas, suteikiama prieiga prie automobilių ir aviacijos industrijų. G. Navickas pabrėžė, kad užsienyje jo studijos labai populiarios – automobilių inžinerijos kurse šiuo metu mokosi apie 150 studentų, studentų skaičius motosporto inžinerijoje kasmet didėja. Jaunuolio pastebėjimu ne tik pažymiai ar pasirinktas universitetas lemia, kokios perspektyvos laukia ateityje – tai priklauso ir nuo moksleivio aktyvumo XI–XII klasėse, pavyzdžiui, kokia veikla užsiimama po pamokų arba kur dirbama vasaros laikotarpiu. Anot G. Navicko, norint turėti daug perspektyvų ateityje, reikia apie tai galvoti gerokai anksčiau, o atėjus laikui sukauptą atliktų darbų ir nuopelnų bagažą pateikti pasirinktam universitetui. Džiaugiasi žmonių požiūriu Vaikinas atviravo, kad užsienyje jis jaučiasi kaip namie, yra palaikomas kolegų bei dėstytojų, čia jis turi galimybę save realizuoti, negalvojant, kaip esi apsirengęs ar kokia tavo šukuosena, nes darbas ir rezultato siekimas yra svarbiau už išvaizdą. „Aš visada troškau turėti darbais pagrįsto svorio prie savo vardo. Manau, kad kasdieninės permainos, gyvenant užsienyje, padėjo to pasiekti“, – pasakojo pašnekovas, prisiminęs vieną istoriją, kuri buvo nutikusi dar mokantis mokykloje. Tąkart visą naktį dirbęs prie savo inžinerijos projekto, jis neturėjo laiko išsiplauti galvos, todėl rytą užsimovęs kepurę išėjo į mokyklą. Mokyklos darbuotojai vertė nusiimti kepurę, bet G. Navickas atsisakė tai padaryti. Galiausiai ją nusiėmęs jis buvo pakviestas prevencinio pokalbio pas mokyklos direktorių. Juokingiausia, anot pašnekovo, kad dieną prieš prevencinį pokalbį, mokyklos direktorius jam įteikė padėką už inžinerinius pasiekimus ir gimnazijos vardo garsinimą Lietuvoje. Besimokydamas Koventrio universitete, papildomame lyderystės modulyje, G. Navickas parašė darbą, nagrinėjantį šią ir daug kitų neteisingų situacijų mokykloje. Šis darbas tapo vienas geriausių tų metų modulio parašytų darbų. Pašnekovo nuomone, tai parodė, kad jis negalėjo tinkamai savęs realizuoti, nes buvo varžomas sovietinių laikų taisyklių ir tai trukdė jam siekti savo svajonės. Pomėgiai neatsiejami nuo darbo Jungtinėje Karalystėje kretingiškį žavi ten gyvenančių žmonių mentalitetas, jų tolerancija ir profesionalumas. „Prasidėjus koronaviruso pandemijai, žmonių vieningumas mane sužavėjo, ir aš pajutau, kad padėti suvaldyti koronavirusą buvo mano pareiga, dėl to praleidau kelias savaites, gamindamas veido skydus Mančesterio ligoninėje kartu su kitais žmonėmis, pačiame pandemijos įkarštyje“,– prisiminimu dalijosi G. Navickas. Kalbėdamas apie laisvalaikį, vaikinas pasakojo, kad mėgsta sportuoti, kilnoti svorius, boksuotis, tačiau dalis jo pomėgių vis dėlto neatsiejami nuo darbo. G. Navickas daug laiko praleidžia darbe, nagrinėdamas įvairias motosporto technologijas, dirbdamas su 3D spausdintuvu. „Po studijų, sukaupęs pakankamai lėšų, žadu lenktyniauti. Tai darau ir dabar. Daug laiko praleidžiu lenktynių stimuliatoriuose arba prie lenktyninių automobilių“,– mėgstama veikla ir ateities planais pasidalijo G. Navickas.
Simas MARTINKUS
|
|
