|
|
|
Studijos svetur skatina plėsti akiratį
Devyniolikmetė Edita Miltakytė Didžiojoje Britanijoje studijuoja biomedicinos mokslus. Būsima Notingamo Trento universiteto antrakursė ateityje ketina dirbti su kriminalistika susijusį darbą, o šia sritimi susidomėjo paauglystėje skaitydama skandinaviškus detektyvus.
Kretingiškė atskleidė ilgai svarsčiusi, kokios studijos jai labiausiai tinkamos. „Paskutiniais metais mokykloje svarsčiau rinktis dailės arba restauracijos studijas, domino ir psichologija, paramedikės darbas, tačiau šeima atkalbėjo nuo tokio pasirinkimo. Ieškojau alternatyvos, susijusios su biologija ir medicinos mokslais. Radusi šią studijų programą, supratau, kad ji man tinka ir patinka“, – prisiminė studentė. Mergina apie galimybę studijuoti Lietuvoje nesvarstė: „Visada žinojau, kad studijuosiu užsienio universitete, nebandžiau ieškoti Lietuvoje man patinkančių programų, iškart pildžiau dokumentus į Angliją. Norėjau studijuoti užsienyje ir įgyti tarptautinės patirties.“ E. Miltakytė paraiškas siuntė į kelis universitetus, Notingamo Trento universitetą mergina rinkosi ir dėl kokybiškos studijų programos, ir dėl asmeninių priežasčių – šiame mieste gyvena jos brolis. Pasak studentės, pirmasiais studijų metais dažnai aplanko namų ilgesys, todėl artimų žmonių palaikymas jai buvo svarbus. Prieš stodama į šį universitetą, kretingiškė buvo nuvykusi į atvirų durų dieną, susipažino su universiteto aplinka ir studijomis. „Likau nustebinta studentų miestelio veiklomis, kurių yra labai daug – įvairios sporto šakos, skirtingos meno rūšys. Kadangi esu baigusi meno mokykloje smuiko klasę, labai lengvai galiu rasti, kur man būtų patogu tobulinti šiuos įgūdžius“, – svarstė pašnekovė, nuo rugsėjo ketinanti prisijungti prie vienos iš šių veiklų. Anot pašnekovės, stojimo procesas į šią aukštąją mokyklą buvo gana sudėtingas – rašant motyvacinį laišką svarbu sugebėti save tinkamai pateikti ir „parduoti“, kad kandidatas būtų priimtas į univeristetą. Dar vienas veiksnys – išlaikius valstybinius brandos egzaminus teko ilgai laukti atsakymo, ar įstota į universitetą. Nerimavo dėl kalbos Pradedant pirmuosius mokslo metus, E. Miltakytei nerimą kėlė kalbos barjeras ir baimė, kad ji nepritaps. „Kitoks jausmas mokytis užsienyje ir ne savo gimtąja kalba, tačiau žmonės supranta, jei ir padarai kokių nors kalbos klaidų, palaiko. Vėliau pripratau – man nebesvarbu, kuria kalba – lietuvių ar anglų – bendrauju“, – tikino kretingiškė. Merginos aplinkoje be brolio šeimos daugiau lietuvių nėra: „Visi mano draugai yra arba britai, arba iš kitų šalių atvykę. Baiminausi, kad galiu lietuvių kalbą užmiršti ar išvis nustoti ja kalbėti. Taip pat nelengva buvo priprasti, kad bendraujant su draugais visada kalbu angliškai, keletą kartų užsimiršus prabilau ir lietuviškai“, – su šypsena kalbėjo E. Miltakytė. Pasak kretingiškės, panašaus dydžio, kaip gimtoji Kretinga, mieste žmonės draugiški, vieni kitus pažįsta, todėl tapti miesto ir universiteto bendruomenės dalimi nebuvo sudėtinga. „Universitete niekas neverčia tavęs mokytis ir viskas priklauso nuo tavęs paties. Kai kurie bendrakursiai ateina į paskaitas ir jas atsėdi, nesistengdami nieko išmokti, tačiau toks požiūris vėliau pačiam studentui ima kenkti“, – apibūdino pašnekovė. Merginos teigimu, pradedant studijas jai labai pravertė biologijos žinios, įgytos mokykloje – studijų pradžioje buvo paprasčiau mokytis ir suprasti pateikiamą informaciją. Pirmais studijų metais studentė jau mokėsi biochemijos, mikrobiologijos, žmogaus fiziologijos ir genetikos. Labiausiai kretingiškė laukdavo genetikos ir žmogaus fiziologijos paskaitų: „Šios sritys gerai sekėsi ir mokykloje, man patinka į jas gilintis. Tikiuosi su šiomis mokslinėmis sritimis sieti savo ateitį.“ Šios biomedicinos studijų programos išskirtinumas – trečiais studijų metais studentai skiria laiką praktikai įmonėse. Paskutiniais metais vėl sugrįžtama į universitetą, rašomas bakalauro darbas. Praktinių užduočių netrūksta ir pirmus dvejus studijų metus, kai darbas laboratorijose derinamas su teorine medžiaga. Kartu su kretingiške studijuoja apie du šimtus žmonių iš viso pasaulio, kursas suskirstytas į mažesnes grupes, kurios turi koordinuojantį vadovą, vaikinų ir merginų skaičius labai panašus. „Beveik kiekvienas studentas vis iš kitos pasaulio šalies. Toks tarptautiškumas atveria galimybes geriau pažinti kitas, pavyzdžiui, Pietų arba Šiaurės Amerikos, kultūras“, – teigė E. Miltakytė. Šių metų pradžioje įvykus Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos, mergina nejaučia neigiamos reakcijos ar mažesnės tolerancijos savo atžvilgiu: „Britai palankiai vertina studentus iš užsienio valstybių. Neigiamai kitų valstybių piliečius labiau vertina vyresni britai, o jaunimui smalsu patyrinėti kitų šalių kultūras ir susipažinti su kitataučiais.“ Drąsina studijuoti užsienyje Anot pašnekovės, biomedicinos studijų tvarkaraštis yra subalansuotas, lieka laiko joms pasiruošti, laisvalaikiui ir darbui. Merginos teigimu, vienas didžiausių iššūkių studentui Didžiojoje Britanijoje – finansai. „Būtina atvykus susirasti darbą, kitaip bus labai sudėtinga išsilaikyti. Šalyje geros sąlygos studentams dirbti, todėl dėl studijų ir darbo suderinimo problemų nekyla“, – akcentavo kretingiškė. Pirmais mėnesiais ją dažnai kamavo namų ilgesys: „Vieną akimirką susikaupė daugybė streso, norėjau susikrauti daiktus ir vykti namo, tačiau vėliau viskas išsisprendė. Supratau, kad iš tėvų namų vieną dieną vis vien teks išeiti ir pradėti savarankiškai kurti savo gyvenimą.“ Koronaviruso pandemijos metu mergina liko Didžiojoje Britanijoje. Pasak jos, pereiti prie nuotolinio mokymosi nebuvo labai sudėtinga, iškilus klausimams buvo galima susisiekti su dėstytoju ir kurso draugais bet kuriuo metu. „Vis dėlto, dėl karantino studijų metus baigėme anksčiau, netekome svarbių praktikos valandų laboratorijose“, – apgailestavo mergina. Dėl artėjančių mokslo metų taip pat nemažai nežinios – kol kas nežinoma, kada ir kokiu būdu – nuotoliniu ar auditorijose – prasidės nauji mokslo metai, taip pat į Didžiają Britaniją vykdoma labai mažai skrydžių. Baigusi biomediciną, E. Miltakytė ketina rinktis kriminologijos magistro studijas. „Baigusi šią specialybę noriu dirbti su genetinių tyrimų įrodymu ar vykti į nusikaltimo vietas, bandyti iš įvairių įkalčių nustatyti nusikaltėlio ar aukos DNR, dirbti su kraujo tyrimais ir pan. Toks darbas būtų mano svajonės išsipildymas“, – atskleidė pašnekovė. Mergina dar nežino, kurioje šalyje baigusi studijas ketina įsitvirtinti: „Nesu apsisprendusi, galbūt liksiu Anglijoje, galbūt išvyksiu dar kur nors, o gal grįšiu ir į Lietuvą.“ E. Miltakytė drąsina abejojančius abiturientus rinktis studijas užsienyje: „Keletas mano draugių pabijojo studijuoti užsienyje, likti vienos, be savo artimųjų, tačiau drąsinu svarstančius mokinius rinktis studijas užsienyje, tai suteikia daugybę naujų galimybių ir pažinčių.“
Sigita RAZMUTĖ
|
|
