|
|
|
Rajono sveikatos įstaigos COVID-19 antrajai bangai pasirengusios
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius vakar susitiko su kai kurių rajono sveikatos įstaigų vadovais – Kretingos PSPC vyriausiuoju gydytoju Arnu Juškiu, Kretingos ligoninės vyr. gydytojos pavaduotoju Aleksandru Šalavėjumi, Kartenos PSPC naujuoju vadovu Normantu Žeimiu, kad aptartų realią situaciją dėl pasirengimo galimai antrajai COVID-19 bangai, taip pat buvo kalbėtasi dėl medicinos paslaugų kokybės teikimo gyventojams šiandienos sąlygomis. „Norisi užbėgti įvykiams už akių, jeigu vėl kiltų problemų dėl COVID-19, taip pat išgirsti, kuo Savivaldybė gali padėti sveikatos įstaigoms, rengiantis galimai antrajai koronaviruso pandemijos bangai. Patirties turime, džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti bendrų sprendimų, dėl ko pandemiją rajone iš esmės pavyko suvaldyti“, – susitikimo priežastis įvardino rajono meras, priminęs, kad rajone koronavirusu buvo susirgę 65 asmenys, šiuo metu koronaviruso liga serga 2 rajono gyventojai. Antra, kodėl rajono merui rūpėjo susitikti su sveikatos įstaigų vadovais, – gyventojų nepasitenkinimas gaunamomis medicinos paslaugomis, jų prieinamumu. Problema – nacionalinio lygio Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys patvirtino: problemų dėl medicinos paslaugų teikimo yra, bet jos – nacionalinio lygio. „Ne savivaldos jėgoms jas išspręsti“, – teigė jis ir akcentavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prioritetas – nuotolinės gydytojų konsultacijos ir antrinio lygio paslaugos. Gydytojas tęsė mintį: „Situacija – labai sudėtinga. Nuotolinės konsultacijos per COVID-19 pandemiją buvo norma, dabar, kai atvertos antrinio lygio medicinos įstaigų durys, mes tapome tarsi sistemos įkaitais: pacientams siuntimų reikia čia ir dabar, ir „iškepti“ tuos siuntimus darosi problema, juolab kad „užlūžo“ ir e-sveikatos sistema.“ Kretingos PSPC praėjusių metų birželį suteikė 5 tūkst. 400 paslaugų, šiemet per tą patį laiką – 5 tūkst. 200, iš jų – 56 proc., arba 2 tūkst. 900, buvo nuotolinės konsultacijos, likusios – kontaktinės. „Konflikto su visuomene esmė – kad registratūra, vadovaudamasi Vyriausybės reglamentais, gali registruoti tik nuotolinei, o ne kontaktinei, gydytojo konsultacijai. Ir tik gydytojas, nuotoliniu būdu pasikalbėjęs su pacientu, įvertinęs jo situaciją, gali jį registruoti ir pakviesti kontaktinei konsultacijai. Deja, to žmonės arba nežino, arba nesupranta, todėl ir kyla konfliktai“, – kalbėjo A. Juškys. Jo pastebėjimu, žmonės taip pat nesilaiko privalomo nurodymo gydymo įstaigoje dėvėti apsaugines kaukes, – jų neturint, gydymo įstaiga, mažindama savo ir taip ribotus resursus, turi jas duoti, kad išvengtų infekcijos grėsmės. Antra, – pasikalbėję su gydytoju nuotoliniu būdu, pacientai vis tiek ateina į gydymo įstaigą, nors būna neregistruoti. „Ką darysi, gydytojas priima, nors, tarkim, jo pacientų srautas ir nuotolinės konsultacijos yra visai kitaip suplanuotos“, – vyriausiasis gydytojas atkreipė dėmesį, kad būna situacijų, kai gydytojas fiziškai nebespėja ir nebepajėgia konsultuoti, išrašyti siuntimų, vaistų.
Atsargų turi 2 mėnesiams Rajono merą A. Kalnių domino, kiek sveikatos įstaigos turi apsauginių priemonių atsargoje, kuriam laikui jų užtektų, jeigu kiltų antroji COVID-19 banga. Kretingos PSPC vadovo teigimu, resursų užtektų 2 mėnesiams, nebent kiltų visiškai nekontroliuojama situacija. „Dėl dezinfekcinio skysčio pirkimo esame paskelbę naują konkursą, apsaugos priemonių turime. Tačiau jeigu kiltų antroji banga ir greitosios medicinos pagalbos medikams tektų vykti į iškvietimus taikant III–IV lygio apsaugą, nežinia, ar tiems dviem mėnesiams tų priemonių užtektume“, – pasvarstė A. Juškys. „Turime priemonių pasidėję „į sandėliuką“, – suskubo nuraminti rajono meras A. Kalnius ir klausė, kokių gi pastebėjimų turėtų Kretingos PSPC vyriausias gydytojas, prisiminus pirmąją COVID-19 bangą. Anot A. Juškio, problemų kyla, steigiant Karščiavimo kliniką, ir, jeigu tokios prireiktų, pacientus vėl tektų nukreipti per pagrindinį įėjimą, kadangi daugumai pacientų būtinas liftas. Antra, jeigu įvyktų Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos centralizacija, kaip yra kalba SAM koridoriuose, dalį patalpų reikėtų perduoti Klaipėdos centrinei GMP tarnybai. „GMP medikų patalpomis ir šiaip reikėtų pasirūpinti, nes šios tarnybos medikai gyvena labai ankštomis poreikių netenkinančiomis sąlygomis. Labai norėtųsi kitų patalpų, kas labai pagerintų mūsų infrastruktūrą“, – neabejojo A. Juškys. Tam pritaręs rajono meras tvirtino, kad dėl GMP patalpų reikėtų diskutuoti ir su rajono Savivaldybės tarybos nariais, o dėl paslaugos centralizavimo tai tikrai niekas nepritartų ir kad šios kalbos kol kas lieka tik kalbomis. Kad apsaugos priemonių atsargą yra sukaupę ne mažiau kaip 1 mėn., patvirtino ir Kretingos ligoninės vyr. gydytojos pavaduotojas A. Šalavėjus. Palyginęs praėjusių ir šių metų duomenis, šios dienos situaciją dėl teikiamų medicinos paslaugų A. Šalavėjus įvertino teigiamai: „Tarp šalies ligoninių esame per vidurį, liepos mėnesį stacionaraus gydymo paslaugų jau teikėme 85,82 proc., slaugos – 87 proc., paliatyvinio gydymo – 100 proc., ambulatorinio – 72,62 proc. nuo sutartinių įsipareigojimų“, – Ligonių kasų duomenis apibūdino gydytojas, atkreipęs dėmesį, kad kituose rajonuose padėtis yra kur kas blogesnė – pirminiai centrai nesiunčia pacientų antrinio lygio konsultacijoms. Apsaugos priemonių, kaip patvirtino ne per seniausiai gydymo įstaigos vadovu pradėjęs dirbti N. Žeimys, netrūksta ir Kartenos PSPC bei katalikiškojo palaikomojo gydymo ligoninei. Pacientai taip pat gauna visas reikiamas paslaugas, slaugoma tiek pat ligonių, kiek ir įprastai būdavo vasarą. „Dirbame 100 proc. apimtimis“, – tvirtino jis. Trūksta gydytojų Rajono gydymo įstaigų vadovams kalbantis su rajono meru, iškilo gydytojų trūkumo problema, kurią ypač pajautė Kretingos ligoninė, ateityje jų trūks ir Kretingos PSPC, gydytojo reikia Kartenos PSPC. „Užklausas išsiunčiau į Vilniaus universitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją – kol kas negavau jokio atsako, nors bandome vilioti pažadu, kad kompensuosime transporto išlaidas, padėsime ieškoti būsto. Bet galbūt reikėtų su žmogumi kalbėtis tiesiogiai“, – pasvarstė N. Žeimys, vildamasis, kad gydytoją vis dėlto pavyks surasti. Bėda šalies ligonines, pirminius sveikatos centrus ištiko todėl, kad vienu momentu nebebuvo rengiami terapinio profilio specialistai, kurių trūkumas dabar ir pasireiškė. „Trūksta mums gydytojų budėti – problemą bandome spręsti, tačiau kad kažką reikia daryti, akivaizdu, – diskutavo A. Šalavėjus, kurio pastebėjimu, reikėtų įvesti tam tikras sankcijas, kad, tarkim, gydytojų rezidentų negalėtų „perpirkti“ didesnės ligoninės. – Stengiamės parengti specialistus, dirbame su jais metus-pusantrų, o tų specialistų ir nelieka.“ Rajono meras A. Kalnius pritarė, kad gydytojų trūkumas – politikų diskusijos verta problema, kuriai spręsti priemones reikėtų numatyti ir rajono biudžete. „Galbūt jauniems gydytojams galėtume pagelbėti dėl lengvatinės paskolos, gal – pasiūlyti būstą ir panašiai, kad jie norėtų čia dirbti. Dėl to kalbėsime rajono tarybos komitetuose, tarsimės, ieškosime išeičių“, – pažadėjo meras.
|
|
