|
|
|
Gamta kretingiškę apdovanojo staigmenomis
Kretingiškė Genutė Snapaitė pasidalijo vienądien patirtomis gamtos staigmenomis: rytą palei Pranciškonų gimnazijos tvenkinį ji išvydo retai žmonėms tepasirodantį pilkąjį garnį, o po to, grybaudama miške, ji rado itin įdomų, kaip pavadino, triaukštį baravyką. „Ne taip ir anksti – apie pusę devynių ryto – važiavau dviračiu palei tvenkinį ir iš tolo pamačiau kaklą ištiesusią gervę. Nušokau nuo dviračio – skubėjau nufotografuot, nes žinau, kad jos yra baikščios. Ir išvis retai masiškai žmonių lankomose vietose tepasirodo. Man pasisekė, pamačiau beveik miesto centre“, – rodydama nuotrauką, džiūgavo moteris. Genutė pasakojo, kad prieš daugel metų Labanoro girioje jai yra tekę ankstyvą rugpjūčio rytmetį, besisklaidant rūkui, išvysti ir stulbinančio grožio gervių šokį. Redakcijoje pasinaudodami Lietuvos ornitologų draugijos leidiniu Petro Kulavičiaus „Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti“, bendrai nustatėme, kad Pastauninko tvenkinio pakrantėse užfiksuotas paukštis nebuvo gervė, o – pilkasis garnys. Genutė taip pat rankoje laikė, kaip sakė, pasidžiaugti išvien su skaitytojais atnešusi ir kitą gamtos staigmeną – neįprastą grybą. Tai buvo nedidukas baravykas, ant jo viršaus užaugęs kitas gerokai mažesnis, o viršum šio – dar mažesnis. „Triaukštis, tikras grybų pulkaunykas“, – juokavo grybautoja.
Sakė radusi jį miško pakraštyje: „Ten vienas šalia kito augo trys gražuoliai, bet, kai pasilenkiau viršum šito, – negalėjau patikėti ir atsidžiaugti, ko ta gamta neprigalvoja: ne šalia kits kito augo, bet viršum didžiosios kepurės“, – entuziastingai pasakojo vadinamuosiuose Žalgirio miškuose, už Dupulčių, triaukštį grybą radusi G. Snapaitė. Ji sakė, kad anksčiau yra radusi dviaukščių baravykų ir raudonikių, bet kad augtų trimis sluoksniais, ji, patyrusi grybautoja, dar nėra regėjusi. Moteris vadina save gamtos ir miško vaiku, nes augusi prie pat miško. „Grybauti yra vienas didžiausių mano pomėgių. Renku tik geruosius grybus: baravykus, raudonikius, voveraites, retsykiais – lepšius. Grybų vietas žinanti pagal intuiciją. Šiemet sakė grybaujanti nuo liepos pradžios, kaskart parsineša tiek, kad gausiai jos šeimai užtenka paruošti pietus. Pernai vieną lietingą dieną iš miško per du kartus yra parsitempusi net 4 kibirus šių miško gėrybių. „Miškas tapo mano draugu, čia atrandu tikrąjį poilsį, ramybę, pailsiu nuo kasdienybės rūpesčių“, – atviravo G. Snapaitė, auginanti 10 vaikų, keli jų – jau suaugę.
|
|
