Laukžemėje veši prieskonių jūra

Grįžus į Lietuvą įkurti prieskoninių žolelių auginimo ūkį iki tol Norvegijoje dirbusį Andrių Gedvilą paskatino ilgametė patirtis.

„Jeigu nieko neveiki, tai nereiškia, kad nėra, ką veikti“, – pagal tokią filosofiją gyvena iš emigracijos į Lietuvą sugrįžę ir ūkį „Prieskonių jūra“ Laukžemėje įsteigę palangiškiai broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai bei nuo vaikystės kartu augęs jų draugas Mindaugas Milašius.

Dirba, ką geriausiai išmano

Visų jų amžius – apie 40 metų. „Nusprendėme, kad pats laikas būtų namo, o ko kito sugrįžus imtis, jei, ne ką geriausiai išmanai ir turi patirties“, – sakė jau tolesnius ateities planus kuriantis šio verslo iniciatorius Andrius.

Vaikystėje jis mėgo žirgus, būdamas 10-ies pradėjo lankyti Palangos žirgyną. O kai 1998-aisiais atsirado galimybė už neblogą algą savarankiškai padirbėti žirgyne Danijoje, manė, kad geresnės progos ir būti negali. Tačiau nusivylus namo parvažiuoti teko vos po mėnesio.

„Ferma ten buvo didžiulė, žirgų – daugybė, o man – tik 18-a. Per sunki našta pasirodė“, – atviravo ankstyvos jaunystės laikus prisiminęs pašnekovas.

Bet ir toliau geresnio gyvenimo dairėsi užsieniuose. Kartą tame pačiame Danijos dideliame žirgyne žirgus kaustęs kalvis lenkas, su kuriuo pažintis tebesitęsė, pasiūlė panašų darbą išbandyti Norvegijoje. Ūkis ten įdomus tuo, kad buvo seniausias, pirmasis po karo įsteigtas ūkis. Pats jo savininkas rūpinosi žirgais, o jo sūnus – prieskoninių žolelių šiltnamiais. Pusmetį padirbėjęs žirgyne, Andrius pasiprašė verčiau priimamas į šiltnamius. Ir kas galėjo pagalvoti, kad ne tik pats išdirbs ten 15-a metų, bet pasikvies dar ir brolį Vytautą, ir draugą Mindaugą, ir būrelį kitų geriau apmokamo darbo užsieniuose ieškojusių pažįstamų vaikinų iš Palangos bei iš jos apylinkių.

„Dabar mes esam viena komanda. Tie, kurie dar lig šiol tebėra Norvegijoje, taip pat sugrįš, žadam išsiųsti jaunimo pamainą. O mes visi dirbsim čia, verslą plėsim – šalia šiltnamio nusipirkom sklypą, pradėsim auginti brokolius, kalafiorus, šparagus, kitas daržoves“, – ateities planais pasidalijo A. Gedvilas.

Trys bendraminčiai prieskonių ūkio įkūrėjai. Tarp brolių Andriaus (kairėje) ir Vytauto (dešinėje) Gedvilų – jų draugas Mindaugas Milašius.

Kaimui įkvėpė gyvybės

Laukžemės kraštas palangiškiui nėra svetimas, iš čia, tiksliau Pelėkių kaimo, kilusi jo močiutė.

„Kiek pamenu nuo vaikystės, kažkada čia buvo kolūkis, veikė mokykla, darželis. Dabar neliko nieko, laukuose jei ir pamatai ūkininką, tai nebent traktoriumi važiuojantį, nebent grūdus sėjantį ar pribrendusį derlių kertantį“, – savo įspūdį perteikė pašnekovas.

Tas tuštumo jausmas 2013-aisiais važiuojant per nuo vaikystės pažįstamą kaimą ir uždegė ryžtą įkvėpti jam gyvybės, pradėti prieskoninių žolelių auginimo verslą būtent čia.

Per 15-a metų, kai dirbo Norvegijoje, Andrius užmezgė malonių ir jam naudingų pažinčių su aplinkiniais tenykščiais ūkininkais, kurie, anot pašnekovo, dauguma yra vyresnio amžiaus, tačiau sumanūs savo srities specialistai.

„Kai pasakiau, kad, įgijęs patirties, norėčiau prieskoninius augalus dabar jau auginti savo šalyje, jie mane tik sveikino, negailėjo patarimų, siuntė geriausius linkėjimus“, – pasakojo A. Gedvilas.

Apie 800 kv. m ploto užimantis šiltnamis, taip pat visa jam reikalinga įranga nusipirkta ir parsigabenta būtent iš Norvegijos ūkininkų, mat Lietuvoje būtų kainavę gerokai brangiau.

Sulaukė pirmojo derliaus

Didieji trijulės darbai užvirė pernai liepą: Andrius, Mindaugas ir Vytautas patys savo rankomis Norvegijoje pirktą šiltnamį išardė, patys parsivežę susikonstravo, patys grindis išsibetonavo, tik brolių tėvas atliko suvirinimo darbus.

Erdviame šviesiame šiltnamyje maišosi iš geriausiai verslininkams žinomų norvegiškų sėklų išaugusių, turtingai atrodančių kalendrų, bazilikų, rozmarinų, raudonėlių kvapai, netrukus atsiras peletrūnų, gražgarsčių, rėžiukų – iš viso bus apie 20 rūšių prieskoninių žolelių. Darbo jas auginant yra nemažai, suktis vyrams tenka nuo šeštos valandos ryto iki dešimtos vakaro. Rankomis laistyti nereikia, įrengta akvaponikos sistema – augalas vandens atsigeria, kiek nori, – tačiau kiekvieną vazonėlį vis tiek būtina apeiti, pakilnoti, apžiūrėti, apskabyti, patikrinti, ar nekenkia amarai. Žolelės čia auginamos nepurškiant pesticidais ar kitais cheminiais preparatais. Verslininkas teigė, kad to įrodymas – iš Anglijos laboratorijos atsisiunčiami ir kas porą savaičių į vazonėlius įleidžiami augalams visiškai nekenksmingi vabaliukai, tiesiog suėdantys kenkėjus.

Tą dieną, kai kalbėjomės, vazonėliuose vešantis, skoningai į polietileninius maišiukus sufasuotas pirmasis Laukžemėje užaugintų prieskoninių augalų derlius buvo iškeliavęs į Palangos turgų, dar 260 vazonėlių laukė savo eilės.

• Rašyti komentarą (10)