Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Globos namus papuoš profesionalaus menininko darbai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kultūra
  • 2020-07-07
Vilniuje gyvenantis dailininkas, Meno kūrėjų asociacijos narys Viktoras Šatas

Mūsų kraštiečio, Vilniuje gyvenančio „Pajūrio naujienų“ bendraautoriaus Romualdo Beniušio rūpesčiu į Padvarių socialinės globos namus atkeliavo profesionalaus menininko Viktoro Šato darbai – aliejiniais dažais tapytos drobės, kurios papuoš globos namų erdves.

„Šie paveikslai – menininko dovana mūsų įstaigai. Per visą jos gyvavimo laiką toks įvykis, kad dailininkas padovanotų savo darbų kolekciją, yra pirmasis“, – Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė ne tik pasidžiaugė dovana, bet ir patvirtino, kad menininko darbai, kaip paroda, bus eksponuojama visuose trijuose įstaigos aukštuose, o po to visam laikui drobės apsigyvens holuose, fojė, kitose globos namų erdvėse. „Mūsų įstaigos globotiniai, darbuotojai labai džiaugiasi šiais ramių spalvų paveikslais, gėrisi jais – žmonėms jie labai patinka“, – pripažino R. Narmontienė.

Anot paties menininko 65-erių Viktoro Šato, dovanoti savo darbus – jam įprastas dalykas: „Namuose turiu per 300 darbų, antra tiek esu išdovanojęs, kai ką – išpardavęs. Viskas labai paprasta – imi ir dovanoji.“

Paklaustas apie savo, dailininko, kūrybinio kelio pradžią, Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas atsiminė dar šeštoje klasėje patirtą įvykį, kai už piešinį Vaškų mokyklos Pasvalio rajone piešimo mokytojas jam parašė dvejetą. „Užduotis buvo nupiešti tai, ką matome per langą. Aš ir nupiešiau: linijos – kampu, perspektyva... Nors manęs to niekas nemokė. Mokytojas nepatikėjo, kad tai mano darbas ir vertė prisipažinti, kas man iš tiesų nupiešė piešinį. Nepasidaviau, sakiau „aš paišiau“. Mokytojo poelgis tada man ilgam atėmė norą piešti“, – prisipažino menininkas, teptuką ir pieštuką į rankas paėmęs jau vėliau, vidurinėje mokykloje, kai tėvai 1970 metais atsikėlė gyventi į Vilnių.

Neturėdamas akademinio pasirengimo, V. Šatas nesiryžo stoti į Lietuvos dailės akademiją, kurią užpildydavo „čiurlioniukai“ – M. K. Čiurlionio meno mokyklos absolventai. Įstojo į dabartinį Vilniaus Gedimino technikos universitetą, anais, tarybiniais, laikais visiems žinomą kaip „visiukai“ (VISI – Vilniaus inžinerinis statybos institutas, – aut. past.). Baigė architektūros studijas, tačiau architektu niekada nedirbo. „Nepatiko man tas racionalumas, planavimas“, – prisipažino menininkas, ilgus metus dirbęs Vilniaus „Plastos“ gamykloje dailininku apipavidalintoju. Įvykus santvarkos permainoms ir gamyklai bankrutavus, jis dirbo Lietuvos dailės muziejuje, kur, kaip ir gamykloje, reikėjo ir tikslumo, ir meninio pajautimo. „Šių įgūdžių institute įgijau pakankamai – be architektūros, mums buvo dėstomos ir skulptūros, tapybos, piešimo, kitos meninės disciplinos“, – teigė dailininkas.

Atvežus ir padovanojus V. Šato paveikslus: (iš dešinės) Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė, mūsų kraštietis Romualdas Beniušis, globos namų direktorės pavaduotoja Rasa Domarkaitė.

Į tai, ką šiandien vaizduoja savo drobėse, V. Šatas atėjo palengva. Nenutolęs nuo savo šaknų – „vis dėlto esu kaimo vaikis“, – sakė jis, tapydamas ir stengiasi atskleisti kaimo sodybų, upių užutekių, pamiškių ir giraičių ramybę, grožį, visa tai įvilkdamas į tą spalvų gamą, kurią pajaučia savo vidumi.

„Jeigu norite kokių nors rėmų, tai mano tapyba, ko gero, artimiausia būtų impresionistų ar postimpresionistų kūrybai, – patikino dailininkas, savo tikruoju mokytoju įvardinęs šviesaus atminimo dailininką Antaną Beinaravičių, kuris „Plastos“ gamykloje buvo įkūręs dailės studiją. – Ir netgi kai studija iširo, aš su savo mokytoju bendravau iki pat jo mirties. Antanas Beinaravičius buvo puikus pedagogas – jis, įžvelgęs stipriąsias puses, ta kryptimi mokinį ir „stumtelėdavo“, skatindavo. Mokytojas įžvelgė, kad mano stiprybė – spalvos, jų pajautimas.“

V. Šato drobės yra pabirusios po visą Lietuvą, užsienio valstybes – jų turi privatūs kolekcininkai, įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, menininkas yra surengęs ne vieną personalinę parodą Lietuvoje, Argentinoje. „Šiuo metu turiu 11 naujų darbų, dirbu toliau – jeigu seksis, kitąmet turėčiau surengti personalinę parodą“, – kalbėjo V. Šatas, prie vienos drobės sugaištantis ir dvi dienas, o būna, kad nuo pirmo iki paskutinio potėpio praeina ir metai.

Ištikimas aliejinei tapybai ant drobės, lietuviškajam peizažui, V. Šatas sakė, kad modernizmas jam svetimas. „Man nepatinka moderniųjų menininkų vaizduojamas šlykštumas – nebesilankau nė jų parodose“, – prisipažino jis.

---

„Viktoras Šatas turi jautrią spalvinę klausą. Saikingu, pustoniais grįstu koloritu tikslingai kuria kiek nostalgiškas, pilnas šviesos ir optimizmo paveikslų nuotaikas“, – yra pasakęs menininko mokytojas dailininkas Antanas Beinaravičius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas