Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Informaciniuose stenduose-kolonose pateikiami nauji Palangos ir Šventosios žemėlapiai bei dešimt lankytinų vietų.

Šią vasarą į Palangą ir Šventąją atvykstančius keliauninkus pasitinka Lietuvos pajūryje nuo seno pamėgta mėlyna spalva šviečiančios ir čia austoms juostoms būdingu ornamentu puoštos informacinės rodyklės ir stendai, lietuvių ir anglų kalbomis skelbiantys: „Sveiki atvykę į kuršių kraštą!“ Šis naujas turistams skirtos informacinės sistemos projektas, įgyvendintas iš Europos Sąjungos lėšų, apima septynias Klaipėdos regiono savivaldybes.

Bendras 7 savivaldybių projektas

Projektui, kuris Palangos savivaldybės teritorijoje įgyvendintas pasitinkant 2020-ųjų vasarą, pradėta rengtis prieš kelerius metus. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Inga Juozapaitienė „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad projekto finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2018 m. vasario 9 d. Bendra projekto, kuriame dalyvauja Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų bei Klaipėdos, Skuodo, Šilutės ir Kretingos rajonų savivaldybės, vertė – 654 tūkst. 127,88 Eur. Iš šios sumos Palangos savivaldybei atiteko 32,5 tūkst. eurų.

„Viešuosius pirkimus pagal visų savivaldybių įgaliojimą atliko Klaipėdos miesto savivaldybė. Kiekvienai savivaldybei teko skirtingi tiekėjai. Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Klaipėdos dizaino centras“. Visos suplanuotos ženklinimo priemonės Palangoje ir Šventojoje jau pastatytos“, – informavo I. Juozapaitienė.

Nuorodos ir žemėlapiai

Palangoje ir Šventojoje, tose vietose, pro kurias praeina didžiausi turistų srautai, pastatyta 15 stovų, ant kurių iš viso pakabintos 53 krypties rodyklės. Užrašai lietuvių kalba skelbia, kokį atstumą teks įveikti norinčiam pamatyti vieną ar kitą objektą. Šešiose kurorto vietose – centrinėje miesto aikštėje, Jūratės ir Kastyčio skvere, prie miesto sporto arenos, prie Vytauto ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankirtos prieš centrinį įėjimą į Birutės parką, prie Vytauto ir Jūratės g. sankirtos šalia muzikinio fontano ir netoli Vytauto ir Vanagupės gatvių sankirtos šalia Palangos reabilitacijos ligoninės – pastatyti stendai su Palangos žemėlapiais. Juose lietuvių ir anglų kalbomis surašyti 17 lankytinų miesto objektų: Naglio kalnas, Žydų kapinės, Jūros tiltas ir J. Basanavičiaus gatvė, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir apžvalgos aikštelė, Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia, Iveros Dievo Motinos Ikonos bažnyčia, Senoji autobusų stotis, Birutės parkas, Gintaro muziejus, grafų Tiškevičių alėja ir Palangos kurhauzas, Antano Mončio namai-muziejus, Tremtinių muziejus, Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Vasaros skaitykla, Kurorto muziejus, Skulptūrų parkas ir Pasakų parkas. Dviračių taku iš Palangos važiuojant Šventosios link, prieš įvažiuojant į šį kurortinį miestelį, Ošupio take, aikštelėje prie upelio, stovi stendas su Šventosios žemėlapiu ir nurodytais septyniais lankytinais objektais: Beždžionių tiltas, Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia, Šventosios švyturys, skulptūrų parkas „Akmens amžius‘“, skulptūra „Žvejo dukros“, Žemaičių alka bei skulptūra „Baltijos aušra“. 

Palangoje, prie Vytauto ir J. Basanavičiaus g. sankirtos, prieš Kurhauzą, ir Šventojoje, Kopų g. pradžioje, prie buvusio kultūros centro „Eldija“, pastatyti du informaciniai stendai-kolonos. Trijose stendų-kolonų informacinėse lentose – detalūs Palangos ir Šventosios žemėlapiai bei pateikiami nuotraukomis iliustruotų 10 vietų, kurias rekomenduojama aplankyti, aprašymai.

Informacinėse krypčių rodyklėse nurodoma, kokį atstumą teks įveikti norint pamatyti vieną ar kitą objektą.

Atnaujinti žemėlapiai

„Kokiose Palangos savivaldybės vietose – pačioje Palangoje ir Šventojoje – bus statomos nuorodos bei stendai ir kokie objektai bus nurodomi kaip lankytini sprendėme su Palangos miesto savivaldybės vyriausiuoju architektu Vytautu Indreika, Palangos turizmo informacijos centro (TIC) direktore Rasa Kmitiene, – apie įgyvendintą projektą kalbėjo „Klaipėdos dizaino centro“ atstovas, profesorius Vakaris Bernotas, kartu su dizaineriu Linu Dzimidu sukūręs Palangos turistinę informacinę sistemą bei vadovavęs šiam projektui. – Žinoma, konsultavo ir daugiau specialistų. Derinimo procedūros buvo išties sudėtingos, nes projektas – europinis, ir buvo labai įdėmiai stebima, kad informacija būtų teikiama ne apie privačius, tačiau apie istoriškai ir visuomeniškai svarbius objektus, kuriais didžiuojasi šis kraštas.“

Paklaustas, kas buvo sudėtingiausia ir kas – lengviausia įgyvendinant šį projektą, V. Bernotas sakė, jog lengviausia buvo bendrauti su palangiškiais: be Savivaldybės ir TIC specialistų, geru žodžiu buvo paminėta bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“. O vienas sudėtingiausių darbų buvo atnaujinti Palangos ir Šventosios žemėlapius.

„Mes, „Klaipėdos dizaino centras“, prieš kokius 10–15 metų kūrėme ir tuos žemėlapius, kuriais iki šiol naudojosi Palangos TIC. Bet jie, nors linksmi ir spalvingi, jau, galima sakyti, paseno. O dabartiniai, kurie įdėti ir informaciniuose stenduose, yra labai detalūs ir tikslūs“, – akcentavo V. Bernotas.

Mėlyna mėlžolės spalva

„Klaipėdos dizaino centras“, be Palangos turistinės informacinės sistemos, sukūrė ir visą projekto „Sveiki atvykę į kuršių kraštą!“ idėją ir dizainą. Būtent jų pasiūlymas laimėjo skelbtąjį viešųjų pirkimų konkursą.

„Renkant idėjas bendrai septynių savivaldybių turistinei informacinei sistemai, ieškodami vienos gijos, „užsikabinome“ už istorijos, už praeities, – pasakojo Vilniaus dailės akademijoje bei Liepojos universitete dėstantis profesorius. – Begalvojant, kas čia esama bendro, kuo galime didžiuotis, staiga galvon atėjo toks, regis, paprastas dalykas: juk čia, šiose žemėse gyveno gal ir nesukūrusi įspūdingo materialaus paveldo, tačiau palikusi labai ryškius pėdsakus krašto istorijoje didinga gentis – kuršiai. Tikri gamtos ir jūros žmonės, savo laiku vertę drebėti visą Skandinaviją ir netgi sugebėję sumušti Europos laivyną prie Danijos krantų.“

Ieškodami, kaip per spalvas ir simbolius atskleisti kuršiškąją tapatybę, identitetą, projekto kūrėjai tarėsi su istorikais. „Su jais bekalbant gimė ir spalvinis sprendimas – mėlyna spalva, naudota kuršių genties atstovų, sietina su mūsų krašte augančia mėlžole. Kuršišką tapatybę, nusakančią, kas mes esam ir iš kur atėjom, perteikia ir nerealaus grožio ženklai. Tad per visų savivaldybių turistinės informacinės sistemos projektą atsikartoja Perkūno simbolis“, – akcentavo Vakaris Bernotas.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas