Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Žirgai gydo vaikų negalias

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-04-03
Kineziterapeutes klaipėdietę Giedrę Šiudeikytę (kairėje) ir kretingiškę Ritą Gikarienę hipoterapija užsiimti paskatino magistro studijos.

Hipoterapija – kineziterapija asistuojant žirgams – taikoma negalią turintiems žmonėms gydyti. Kineziterapeutės kretingiškė Rita Gikarienė ir jos kolegė klaipėdietė Giedrė Šiudeikytė hipoterapiją taiko vaikų negalioms palengvinti. Ši terapija turi holistinį poveikį žmogui ir apima kelias sritis – fizinę, psichologinę, socialinę, pedagoginę.

Vadovaujasi Čekijos patirtimi

Kineziterapeutės Klaipėdos universitete studijuoja papildomos ir alternatyvios medicinos magistro programą. Kadangi terapija asistuojant gyvūnams yra priskiriama prie alternatyviosios medicinos, studentės, galvodamos apie būsimą magistro darbą, nutarė užsiimti hipoterapija.

„Su gyvūnais susijusi terapija man patiko labiausiai“, – tikino Rita.

Ją papildė ir Giedrė: „Man yra tekę užsiimti terapija su šunimis, tuomet pastebėjau, kad ji daugiausia padeda vaikų emocijoms atsiskleisti. O terapija su žirgais padeda ne tik emociniu, bet ir fiziniu atžvilgiu – turintiems cerebrinį paralyžių, laikysenos sutrikimų ir panašiai.“

Šia sritimi merginos daug domisi, įgyti patirties vyko ir į Šiaulius, kur hipoterapija viename žirgynų praktikuojama jau kurį laiką. Taip pat lankėsi ir Latvijoje, kur hipoterapija yra įteisinta kaip gydymo metodas. „Ten hipoterapeutai yra rengiami, tik iš pradžių jie turi įgyti medicininį išsilavinimą – tarkim, kaip mes šiuo atveju esame kineziterapeutės, po to papildomai galėtume siekti tapti hipoterapeutėmis. Lietuvoje tokie specialistai nėra rengiami, tačiau papildomos ir alternatyviosios medicinos specialybė suteikia galimybę tuo užsiimti“, – paaiškino G. Šiudeikytė.

Rengdamos užsiėmimus kineziterapeutės vadovaujasi Čekijoje taikomais kriterijais, pagal juos rinkosi žirgyną, maniežą ir žirgą. „Lygiuojamės į jų hipoterapeuto kriterijus. Taip pat aktyviai domimės Vokietijos ir Austrijos hipoterapijos pasiekimais“, – įvardijo kineziterapeutė Giedrė.

Čekija yra viena pagrindinių šalių Europoje, turinti tvirtus hipoterapijos pagrindus. „Pagal juos rengiame užsiėmimus ir žirgą. Čekai akcentuoja, kad hipoterapijos užsiėmimui nereikia jokių papildomų pratimų – gydoma žirgo impulsais gyvūnui einant“, – paaiškino G. Šiudeikytė.

Daugėja autizmą turinčių vaikų

Kineziterapeutės tikino, kad susidomėjimas hipoterapija yra didelis. „Rengdamos savo tyrimą nerimavome, kaip reikės apie jį kalbėtis su vaikų tėvais, nes žinojome, kad joks žirgynas mūsų nepriimtų neatlygintinai. Vis dėlto tėvai sutinka mokėti už užsiėmimus, jie patys pastebi naudą ir dauguma jų jau žino apie hipoterapiją, ypač auginantys neįgalius vaikus – tėvai domisi visomis alternatyvomis, kaip vaikui padėti“, – sakė G. Šiudeikytė.

Pašnekovių pastebėjimu, daugėja ir autizmo ar kitų raidos sutrikimų turinčių vaikų. „Galbūt kai kuriais atvejais autizmas nėra labai gerai atpažįstamas. Turime vaikų, kuriems, atrodo, yra viskas gerai, tačiau tam tikri elementai išduoda negalią. Jau dabar visuomenė, medikai žino, kad yra toks sutrikimas ir „nenurašo“ visko vaiko charakteriui“, – įžvalgomis dalijosi R. Gikarienė.

Vieni tėvai priima vaiko sutrikimą, kiti – vis dar nenori su tuo susitaikyti. „Yra žmonių, sakančių, kad diagnozę vaikui „prirašė“, ir jam viskas gerai. Kai kurie išvis nieko nedaro, nes mano, kad vaikas išaugs“, – teigė Giedrė.

Hipoterapiją lanko vaikai, turintys raidos, mišrų raidos sutrikimą, autizmą, Dauno sindromą, cerebrinį paralyžių. Jiems specialistės taiko individualią terapiją. „Nenaudojame tradicinio jojimui skirto balno, naudojame specialų balnelį, į kurį vaikas galėtų įsikibti, tačiau liktų kuo mažesnis atstumas tarp vaiko ir žirgo, kad vaikas jaustų žirgą, jo judesius, impulsus“, – kalbėjo R. Gikarienė.

Žirgą Viesulą „Pegaso“ žirgyne Pozingiuose Klaipėdos rajone merginos rinkosi taip pat labai atsakingai – žirgas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. „Juo turime visiškai pasitikėti, jis negali būti baikštus, kad neišgąsdintų vaikų, kuriems kiekvienas garsas – labai svarbus“, – atkreipė dėmesį Giedrė.

Merginos jodinėja ir pačios, kadangi nori pažinti gyvūną. „Žirgą, su kuriuo vedame užsiėmimus, ir pačios gerai pažįstame“, – tvirtino G. Šiudeikytė. Specialistės balnoja žirgą, jį šukuoja, rūpinasi, atlieka kitokią būtiną priežiūrą.

Užsiėmimą merginos veda dviese, tačiau jame dalyvauja ir žirgo vedlys, kuris rūpinasi, kad gyvūnas nepasibaidytų, kontroliuoja jį, valdo situaciją.

Hipoterapijos metu kineziterapeutės, atsižvelgdamos į vaiko poreikius, skatina jį atlikti tam tikrus pratimus, bendrauja ir stengiasi, kad jis užmegztų ryšį su žirgu.

Hiperaktyvūs vaikai – nusiramina

Kineziterapeutės hipoterapiją taiko 12-ai autizmą turinčių vaikų, kurių tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais. „Turime vaikų, kurie yra hiperaktyvūs – sunkiai valdomi, nekoncentruoja dėmesio, tačiau, pasodinus ant žirgo, jie tiesiog nurimsta. Tėvai labai nustemba. Po terapijos seanso vaikas taip pat kurį laiką būna ramybės būsenoje. Su kai kuriais vaikais yra sunkiau bendrauti, sudėtingiau jiems paaiškinti, ką reikia daryti, todėl jie negali atlikti tam tikrų pratimų ant žirgo – pakelti ranką, koją, tuomet vaikas tiesiog joja ramybės būsenoje“, – kalbėjo G. Šiudeikytė. Tėvai, vedantys vaikus į hipoterapiją, pastebi, kad jie pradeda geriau koncentruoti dėmesį, bent jau kurį laiką po terapijos.

„Terapiją taikome 12 metų vaikui su Dauno sindromu ir autizmu. Tėvai pastebėjo, kad jis pradėjo tikslingai pasakyti žodžius, nors anksčiau iš viso nekalbėjo. Tėvai taip pat pasidžiaugė, kad jau nuo pirmo karto, kai pradėjo lankyti hipoterapiją, vaikas neturėjo nė vieno pykčio priepuolio. Tokie dalykai yra šventė ne tik vaikui, bet ir visai šeimai“, – atkreipė dėmesį klaipėdietė studentė.

Kai kurie autizmą turintys vaikai yra jautrūs sensoriniams prisilietimams, pavyzdžiui, kailiui, kvapui, kitiems paviršiams, garsams. „Turime vaikų, kurie jau glosto žirgą, stebi, kaip žirgas iškvepia, šukuoja jį, ko anksčiau nebūtų darę“, – įžvalgas dėstė Giedrė.

Vieni vaikai greitai pripranta prie žirgo, tačiau yra tokių, kuriems pradžia yra sudėtingesnė. „Tokiais atvejais bandome susipažinti su žirgu, kartu su tėvais vaikas vedžioja jį, bandome paliesti, paglostyti. Tie, kurie turi sensorinių sutrikimų, būna, kad iš pradžių joja iškėlę rankas, tik vėliau pradeda liesti gyvūną“, – sakė ji.

Padeda fiziškai sustiprėti

Hipoterapija naudinga ne tik emociniam intelektui gerinti, bet ir fiziniams aspektams – pusiausvyrai, koordinacijai, laikysenai pagerinti. „Sėdint ant žirgo visas kūnas, raumenys treniruojasi, nors tu tarsi ir nieko nedarai – tiesiog joji. Žirgo eisena atkuria žmogaus eiseną. Žirgui einant visi jojančiojo raumenys dirba tam, kad išlaikytų kūną, ir žmogus nesvirduliuotų“, – paaiškino R. Gikarienė.

Sėdint ant žirgo, pavyzdžiui, nevaikščiojančio vaiko smegenys arklio ėjimą suvokia taip, tarsi pats vaikas eitų. „Jojimas ant žirgo tarsi apgauna smegenis, kad visi judesiai yra valingi“, – patikslino Rita.

Kineziterapeutės hipoterpijos užsiėmimus taiko ir dviem cerebrinį paralyžių turintiems vaikams. Terapiją lanko ir penkerių metų berniukas, sergantis cerebriniu paralyžiumi, turintis spazminę diplegiją – didelį raumenų tonusą. „Jis nevaikšto savarankiškai, tik su vaikštyne.

Pastebėjome, kad sustiprėjo jo liemuo, veikiant žirgo skleidžiamai šilumai, atsipalaiduoja kojos. Keičiasi vaiko elgesys, jis jaučiasi labiau motyvuotas“, – pastebimus rezultatus įvardijo R. Gikarienė.

Motyvacija persikelia ir į šeimos namus. Vaikas nėra sensoriškai jautrus, tačiau anksčiau jis labai nenorėdavo kirptis ir tėvams kildavo daug iššūkių, kol apkirpdavo sūnų. „Kai rengiamasi kirpti plaukus, tėtis sugalvojo pasakyti jam, kad gyvūnus irgi kerpa. Vaikas nepatikliai į tai žiūrėjo, bet kai pasakė, kad ir žirgai kerpami, parodė jam vaizdo įrašą, kaip kerpamas žirgas, tuomet vaikas pirmą kartą apsikirpo visiškoje ramybėje. Atrodo, kasdieninė situacija, tačiau ji sukeldavo daug problemų“, – tėvų patirtimi dalijosi G. Šiudeikytė.

Laikysenai, pusiausvyrai, rankoms stiprinti per terapiją vaikai daro tam tikrus pratimus.

Jeigu vaikas, pavyzdžiui, sergantis cerebriniu paralyžiumi, turi fizinių sutrikimų, kineziterapeutės taiko ir gydymą padėtimis. „Sodiname vaiką nugara į žirgą, ant šono, dar kaip nors. Tuomet vaikas kitaip suvokia erdvę, kitaip dirba ir pilvo, nugaros raumenys, vystosi mąstymas“, – paaiškino G. Šiudeikytė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas