Šviesuolio titulą pelnęs skrabalininkas kuriasi Raguviškiuose

Skrabalai – didžiulis instrumentas ir, kad išsitektų kambaryje, Regimantas Šilinskas nuima juos puošiantį stogelį.

Raguviškiuose gyvenantis ir skrabalais grojantis Regimantas Šilinskas šiemet paskelbtoje Lietuvos televizijos akcijoje „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ pelnė Šviesuolio titulą.

Lietuvą garsina grodamas skrabalais

Regimantas Šilinskas - gerai žinomas skrabalininkas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Jis yra lydėjęs Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų, darbo vizito vykusį į JAV - San Franciską ir Vašingtoną, o taip pat ir į Portugaliją pristatant Lietuvos kultūrą, dalyvavo Japonijoje pasaulinėje parodoje „Expo 2005“, yra koncertavęs beveik visose Europos Sąjungos šalyse.

Nors muzikantas ir daug pasiekė - ant laurų neužsnūdo: išmainęs Klaipėdą į vaizdingą Raguviškių kaimą, kad turėtų daugiau erdvės ir grodamas neerzintų kaimynų, baigia įsikurti nuosavame name, įrenginėja studiją, rašo muziką, kuria dainas ir rengiasi išleisti kompaktinę plokštelę. Paprašytas lankosi mokyklose ir stengiasi vaikams perteikti visas skrabalų paslaptis.

R.Šilinsko muzikinio kelio pradžia buvo Panevėžio muzikos mokykla, vėliau jis studijavo Klaipėdos universiteto Menų fakultete liaudies instrumentų specialybę. Iš pradžių groti skrabalais nepatiko, vėliau juos pamėgo.

Skrabalai – senovinis lietuvių liaudies instrumentas

Šį - Lietuvos Šviesuolio - prizą R.Šilinskas parsivežė iš Lietuvos televizijos. Skrabalininkas buvo nominuotas „Už tradicines vertybes. Už grįžimą prie ištakų“.

Šis instrumentas labiau paplitęs Žemaitijoje.

- Skrabalas - medinis varpelis, kuris senovėje buvo kabinamas karvėms po kaklu, - pasakojo muzikantas apie instrumento atsiradimo pradžią.

Skrabalai dažniausiai gaminami iš uosio ar klevo. Tai - drėgmei jautrus instrumentas. Medžio poros prisigeria drėgmės ir keičiasi garso aukštis. Prireikia apie poros savaičių, kad garsas vėl atsistatytų. Muzikantas sakė, jog ir jam taip buvo nutikę, atvykus į Japoniją, Rumuniją. Nors žinomi keli skrabalų derinimo būdai, juos derinti - sudėtinga. Pasak muzikanto, dabar jis bando rasti būdų ir medžiagų, kurios neleistų instrumentui prisigerti drėgmės. Instrumento skambėjimas priklauso ir nuo lazdelių. Labiau mėgstantis minkštesnį garsą R.Šilinskas lazdelių galus apvynioja lininiais siūlais. Savo skrabalus jis ir patobulino: vietoje įprastų 27 varpelių, jo muzikos instrumentas turi 36, ir muzikantas ateityje tikisi jų padauginti iki 44.

2003 metais R.Šilinskas, prieš pradėdamas solinę skrabalininko karjerą, dar būdamas studentu, grojo klaipėdiečiams gerai žinomuose ansambliuose - „Žilvinas“, „Disvitis“, „Žvelsa“, „Vakaras“. 1994 – 2002 metais buvo sukūręs ir savo grupę „Beach blues band“, ketverius metus koncertavo kartu su legendiniu „Nerijos“ muzikantu Antanu Čapu. Ir tai - ne vienintelė draugystė su nerijiškiais. Pašnekovas didžiuojasi, jog kažkada jo dievinamas Stasys Povilaitis, kurį jis šiandien vadina ne šiaip dainininku, o tikru reiškiniu, dainuoja jo sukurtą dainą „Mano žemė Lietuva“.

R.Šilinsko repertuaras įvairus - nuo liaudies muzikos iki klasikos kūrinių.

R.Šilinsko žmona Daiva – profesionali chorvedė, dažnai lydi vyrą į gastroles ir padeda garso operatoriui.

Šiuo metu Klaipėdos rajone Veiviržėnų kultūros namuose meno vadovu dirbantis garsus muzikantas dar nežino, ar augantys du jo sūnūs paseks tėvo pėdomis.

• Rašyti komentarą (5)