Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Prezidentas „pasodino“ obelį Darbėnų litvakams atminti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2020-01-24
Eugenijaus Bunkos (dešinėje) sumanytame Litvakų atminimo sode obelį darbėniškių žydų bendruomenei atminti „pasodino“ LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

Praėjusią savaitę viešėdamas Žemaitijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda aplankė Žemaitijos nacionalinį parką Plateliuose ir jame įkurtame Litvakų atminimo sode „pasodino“ obelį, skirtą Darbėnų prieškario žydų bendruomenei ir iš jos kilusiam Izraelio valstybės kūrėjui Davidui Volfsonui atminti.

Prezidentas – „sodininkas“

Pasak plungiškio Eugenijaus Bunkos, atstovaujančio Jakovo Bunkos vardo labdaros paramos fondui, Prezidentas įvykdė savo įsipareigojimą. Dar 2016-aisiais, nebūdamas šalies prezidentu, G. Nausėda lankėsi Litvakų atminimo sode. „Tuomet papasakojau jam apie fondo idėją sukurti Litvakų atminimo sodą, sakiau, kad fondas neturi pinigų įamžinti visas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje ligi karo gyvavusias 234 Lietuvos žydų bendruomenes. Jis buvo sužavėtas fondo idėja, – tada jam ir kilo sumanymas pagerbti Darbėnų žydų bendruomenę ir D. Volfsoną. Darbėnų apylinkės Prezidentui nėra svetimos – tai jo motinos tėviškė su jai priklausiusiu Lazdininkų malūnu“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo E. Bunka.

Tuomet G. Nausėda ir pasakė, kad norėtų „pasodinti“ obelį – kalvis ją sukūrė, o dabar atvykęs „pasodino“. Metalinių obelų autorius – tautodailininkas kalvis Artūras Platakis iš Plungės rajono Jogaudų kaimo.

E. Bunkos žodžiais, per 4-erius metus Litvakų atminimo sode jau įrengtos 53 obelys, – įamžinta penktadalis bendruomenių. Neužilgo „sodininku“ taps ir Palangos miesto savivaldybė, užsakiusi iškalti obelį savajai žydų bendruomenei atminti.

Paskatino darbėniškių išlygos

Prie to, kad Litvakų atminimo sode atsirado Prezidento G. Nausėdos obelis, o ir įkurtas sodas, E. Bunka pusiau rimtai, pusiau juokais pastebėjo, kad čia nagus prikišo patys darbėniškiai.

„Kai mūsų fondas norėjo Darbėnuose pastatyti atminimo ženklą D. Volfsonui, darbėniškiai iškėlė nemažai sąlygų. Tuomet ir kilo sumanymas į vieną konkrečią vietą surinkti ir įamžinti visų garsių litvakų atminimą. Ilgainiui sodas tapo ne tik pavienių istorinių asmenybių, bet ir visų Lietuvos bendruomenių atminimo įamžinimo vieta“, – apie Atminimo sodo atsiradimą kalbėjo jo sumanytojas E. Bunka.

Litvakų atminimo sodas kuriamas 12 a plote. E. Bunkos žodžiais, 2014-aisiais mirusio jo tėvo Jakovo Bunkos vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas Žemaitijos nacionaliniame parke įsigytoje žemėje planuoja pastatyti žydų etnografinę sodybą.

Analogų neturintis kūrinys

Šalia pagrindinio kelio, kuriuo kasmet pravažiuoja apie pusantro šimto tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio, Lietuvos kontūrą žymi visus metus žaliuojantys krūmai, o tose vietose, kuriose buvo 1941–1944 metais sunaikintos žydų bendruomenės, ir „dygsta“ tautodailininko A. Platakio kaltos obelys. Savo protėviams atminti jas užsako litvakai iš viso pasaulio.

Simboliniame Lietuvos žemėlapyje taip pat statomi Karelijos granito stulpeliai tose vietose, kuriose gimė visame pasaulyje garsūs litvakai. Už Aleno ir Karinos Cimblerių iš Londono, Mišos Belkindo iš JAV paaukotas bei Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo lėšas stulpeliai jau pastatyti mūsų kraštiečiams – D. Volfsonui bei kretingiškiui Tado Kosciuškos sukilimo žydų kavalerijos pulko organizatoriui ir vadui, Prancūzijos Garbės legiono ordino kavalieriui, Lenkijos nacionaliniam didvyriui Berekui Joselevičiui.

Stulpeliai taip pat pastatyti naują erą kultūroje pradėjusiam pirmojo garsinio filmo pagrindinio vaidmens atlikėjui iš Seredžiaus kilusiam Asai Joelsenui ir kovotojui dėl Indijos Nepriklausomybės Rusnėje gimusiam Hermanui Kalenbachui.

Anot vieno aktyviausių sodo talkininkų, knygos apie unikalią vaikų gelbėjimo iš Kauno geto operaciją „Išgelbėti bulvių maišuose“ sudarytojo Jakovo Zilbergo, Litvakų atminimo sodas turėtų tapti ne tik paminklu sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms, bet ir – analogo pasaulyje neturinčiu meno kūriniu.

---

Litvakų atminimo sodas – išnaikintos Lietuvos žydų (litvakų) istorijos ir kultūros atminties išsaugojimo reiškinys. Jo teritorija primena Lietuvos kontūrus, o sodo žemėlapyje vietos su obuoliais žymi miestelius – štetlus: žalias reiškia stovintį medį, raudonas – laukia savo „sodininko“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas