|
Smulkiesiems paukščiams – 100 inkilų
Gamtos sodybą Šlaveitų kaime Darbėnų seniūnijoje kuriantis Sigitas Kalnius ištesėjo sau duotą pažadą iki žiemos pradžios iškelti 100 inkilų zylėms ir kitiems smulkiesiems paukščiams: talkon pasikvietęs savo sūnėną Giedrių jis naujus namus sparnuočiams įkurdino Akmenos upės pakrančių miškuose. Miškų S. Kalnius neįvardino, nes vis dar atsiranda tokių, kurie inkilus pavagia, ypač – pavasarį. „Randu savo įkeltuose inkiluose ir butelių, kitokių šiukšlių“, – žmonių priešprieša švariai gamtai, jos ramybei stebėjosi Sigitas, kurio sūnėnas inkilų kabinimo išvakarėse tose pačiose Akmenos pakrantėse surinko ir prikimšo tris 250 l talpos maišus šiukšlių. Inkilus S. Kalnius sukalė iš eglės medienos ir tikisi, kad juose apsigyvens kelių rūšių paukščiai: zylės, bukučiai, grąžiagalvės, margasparnės musinukės – šių paukščių pilni miškai. Visi jie – vabzdžialesiai, taigi teikia naudą miškų sveikatai ir palaiko jos pusiausvyrą. „Daugiausia, manau, inkiluose atsiras zylių – didžiųjų ir mėlynųjų, kitos – kuoduotoji ar juodoji – yra retesnės, – kalbėjo gamtos mėgėjas, paneigdamas mitą, kad inkilus neva reikia kelti tik pavasarį. – Nebūtinai: žiemą iškeltuose inkiluose paukščiai peržiemos, o pavasarį poruosis ir suks lizdus.“ Gamtininko sumeistrautuose inkiluose paliktos landos 29 iki 35 mm, atsižvelgiant į paukščių dydį. Didesnės landos keltų pavojų – lizdus išplėšia kiaunės, paukščių kiaušinius ir mažus paukščiukus užkapoja geniai. Be zylių, inkilai patinka ir šikšnosparniams, kurie juose mielai peržiemoja, vapsvoms ir širšūnams.
Inkilus vyrai iškėlė 3–5 m aukštyje, vietas parinkus taip, kad medžių laja netrukdytų paukščiui įsikurti. Sigito pastebėjimu, vokiečiai gamtininkai turi patirties inkilus smulkiesiems paukščiams kabinti ir ant šoninių medžio šakų: maži paukščiai nebijo, jeigu inkilas kažkiek siūbuoja. „Todėl juos ir kabiname ant storos vielos kablio. O štai inkilus stambiems paukščiams tenka tvirtinti vinimis. Kai kas nors bando kalbėti, kad tai blogai, aš visada sakau: kas geriau – vinis medyje ar kelmas...“, – kalbėjo S. Kalnius, pridūręs, kad tie patys vokiečiai tokiu būdu bando gelbėti kertamus miškus, tikėdamiesi, kad inkilas privers pasigailėti medžio. Pakabinti inkilus ir galvoti, kad gamtosauginė misija įvykdyta, yra klaida: inkilus būtina bent kartą per 2 metus išvalyti, dar geriau būtų tai padaryti kasmet. „Nešvariame inkile joks paukštis neperės – lizdo liekanose veisis vien parazitai“, – įsitikinęs S. Kalnius, pastebėjęs, kad paukščiams ypač trūksta uoksų, arba drevių, kadangi miškai stipriai kertami. Kokiame medyje kelti inkilus, gamtininkas sakė nėra didelio skirtumo, tačiau paukščiai gerai jaučiasi eglėse įkeltuose inkiluose – kadangi nuo eglių šakų gerai nubėga vanduo, nesušlampa ir inkilai. --- Sigito Kalniaus įkurtos organizacijos, skirtos laukinės gamtos išsaugojimui, viešosios įstaigos (VšĮ) „Pelėdos“ veiklą galima sekti socialiniame tinkle „Facebook“.
|