Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Restauruotas kryžius sugrįžo prie mokyklos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
  • 2019-11-05
Antrą šimtmetį skaičiuojantis Grūšlaukės kryžius, atkurtas darbščių meistrų rankomis, sugrąžintas prie kaimo mokyklos-daugiafunkcio centro.

Vėlinių išvakarėse į Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro teritoriją sugrąžintas restauruotas vertingas kultūros paveldo objektas – 3,5 m aukščio dekoruotas medinis kryžius.

Ketino įkurti kryžių alėją

Šį kryžių 1897 m. išdrožė vietinis meistras Antanas Stonius, o kone metro dydžio Nukryžiuotojo skulptūrą sukūrė garsus Grūšlaukės krašto dievdirbys bei knygnešys Juozapas Paulauskas, gimęs 1860 m.

Kryžius ilgiau kaip dešimtmetį stovėjo mokyklos teritorijoje, mat ir pateko į ją mokyklos bendruomenės iniciatyva iš Latvelių kaimo. „Buvome sumanę prie mokyklos įkurti senų kryžių alėją, – ketinome sutrešusius ir apleistus kryžius surinkti iš kaimų ir suvežti į vieną vietą, turėdami tikslą juos atkurti. Tačiau mums tepavyko atgabenti tik šį vieną kryžių, nes kituose kaimuose susidūrėme su privatininkų pasipriešinimu. Latvelių kryžių pastatėme prie mokyklos, ir netrukus Savivaldybė jį įregistravo kaip kultūros paveldo objektą“, – kryžiaus atsiradimo mokyklos kieme istoriją papasakojo jos direktorė Petronėlė Jocienė.

Kretingos rajono paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko iniciatyva kryžius buvo identifikuotas ir išvežtas restauruoti – pirmąkart jį atkūrė Prano Gudyno restauravimo centro restauratorius Alfonsas Šalys. Tačiau per laiką medinės jo dalys nyko – šiuokart gerokai paprastesnį remontą atliko vietiniai Darbėnų seniūnijos meistrai.

Svarstė, kur statyti

Darbėnų seniūno Alvydo Poškio žodžiais, pernai sutvarkius senąją Grūšlaukės kaimo koplyčią, šiemet buvo susirūpinta ir kitu gyvenvietės kultūros paveldo objektu – XIX a. pabaigoje sukurtu monumentaliu mediniu kryžiumi.

„Svarstome, kur sugrąžinti antrąkart atkurtą šį kultūros paveldo paminklą – ar tvarkomame gyvenvietės centre, ar įkomponuoti Grūšlaukės kapinių koplyčioje. Koplyčioje kryžiui erdvės užtektų, jis neužstotų sieninės tapybos, ir du šios vietovės istoriniai objektai būtų vienoje vietoje“, – pavasarį išvežant kryžių restauruoti „Pajūrio naujienoms“ tvirtino A. Poškys.

A. Poškio manymu, būtų simboliška, jei kūrinys tarsi sugrįžtų pas jo kūrėją, – Grūšlaukės kapinėse 1945 m. buvo palaidotas J. Paulauskas.

Tačiau mokyklos direktorė P. Jocienė sakė, jog dėl kryžiaus pastatymo vietos šiuokart nebuvo tartasi nei su mokyklos, nei su kaimo bendruomene, – atvežė ir grąžino į ankstesnę vietą.

Senieji kryžiai papuoš erdves

A. Mulvinskas paaiškino, kodėl priimta toks sprendimas: kai kryžius pirmąkart buvo perkeltas iš Latvelių, tam pritarė Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir registre įregistravo jo buvimo vietą prie mokyklos. O dar vienam perkėlimui – kryžiaus įkurdinimui kapinių koplyčioje KPD Klaipėdos skyrius nepritarė.

Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vadovė Dalia Činkienė mano, kad sutvarkytas meniškas istorinis kryžius tik papuoš gyvenvietę.

„Natūralu, kad kryžius, kaip tautos palikimas, sugrįžo prie mokyklos – kaimo kultūros ir šveitimo židinio. Juolab kad kryždirbystė – tradicinė Lietuvos tautodailės šaka, įtraukta į UNESCO paveldą. Manau, kad išsaugoti bei atkurti senieji kryžiai ir turėtų grįžti į viešas sutvarkytas erdves. Kitąmet senųjų kryžių restauravimui Savivaldybė skirs ypatingą dėmesį“, – patikino D. Činkienė.

Kūrė šventuosius ir lėles

Apie išlikusio Latvelių kryžiaus medžio skulptorių J. Paulauską yra žinoma, kad jis su broliu carinės Rusijos metais gabeno ir Grūšlaukės apylinkėse platino uždraustą lietuvišką spaudą. Vėliau mokėsi kryždirbystės amato pas kitą garsų šio krašto meistrą Antaną Klanių-Klanevičių.

Manoma, kad J. Paulauskas per netrumpą savo gyvenimą sukūrė per 2 tūkst. šventųjų skulptūrų, pastatė per 400 ornamentuotų kryžių, koplytstulpių, koplyčių.

J. Paulausko darbų yra įsigiję Kretingos, Nacionalinis bei Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejai, tačiau didžioji dalis jų pasklidę tarp žmonių.

„Senųjų Grūšlaukės apylinkių kaimų gyventojų teigimu, J. Paulauskas buvo ir vienas pirmųjų lėlių teatro Lietuvoje įkūrėjų, pats gaminęs ir kaimo žmonėms vaidinęs savo lėlėmis“, – garsaus dievdirbio kūrybinį kraitį papildė seniūnas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas