Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Bendrojo plano rengėjams klausimų daugiau negu atsakymų

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2019-10-29

Praėjusį penktadienį Kretingos M. Valančiaus bibliotekoje rajono smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams bendrovės „Elberta“ ir Kauno technologijų universiteto specialistai pristatė jų koreguojamo Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano pirminius sprendinius. Kokia Kretingos miesto ir rajono ateitis – Klaipėdos ir Palangos miegamasis, dominuos pramonė ar rekreacija, turizmas? Verslininkai, kurių susirinko apie pusšimtis bei renginyje dalyvavę keli Savivaldybės tarybos politikai atsakymo į visus klausimus negavo.

Mažėja gyventojų atlyginimai, investicijos, plečiasi statybos

Šiandieną galiojančius Kretingos rajono ir Kretingos miesto bendruosius planus (BP) Kretingos savivaldybės taryba patvirtino 2008 metais. Planai paseno, trukdo teritorijų plėtrai, juos koreguoti reikalauja ir centrinės šalies valdžios nustatyta tvarka. Planų korekcijos projektui vadovauja Kauno technologijų universiteto Teritorijų planavimo centro vadovas, architektūros mokslų daktaras Evaldas Ramanauskas. „Tikslas – racionalus teritorijų panaudojimas“, – svarbiausią korekcijos užduotį įvardijo E. Ramanauskas.

Projektuotojai renginio bibliotekoje dalyviams (dalyvavo ir Kretingos rajono savivaldybės vadovai, administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo, Strateginio ir investicijų skyrių vedėjai, specialistai) pirmiausia pateikė informaciją apie dabartinę Kretingos rajono, Kretingos miesto situaciją. Per dešimtmetį 18 proc. sumažėjo gyventojų savivaldybėje, tačiau teritorijų plėtra, statybos nestojo, ypač individualių gyvenamųjų namų, jų netgi padaugėjo. Dominuoja mažaaukštė statyba. Bendra Savivaldybės būklė yra gera, pagal jos vertinimo rodiklių visumą Kretingos rajono savivaldybė užima 17–18 vietą tarp 60-ies šalies savivaldybių. Tokią gerą poziciją Savivaldybei užtikrina maža bedarbystė – apie 4,6 proc., kuri yra mažesnė už vidutinę Klaipėdos regiono ir visos Lietuvos. Tačiau pagal vidutinį darbo užmokestį, pastarųjų metų duomenimis, Kretingos rajono savivaldybė yra 47 vietoje. Užsienio kapitalo investicijos per dešimtmetį nepasiekė turėto prieškrizinio lygio, didžiąją dalį – apie 60 proc. – pajamų generuoja mažos įmonės, kaip antai parduotuvės, kirpyklos, automobilių remonto dirbtuvės. Mažose įmonėse dažniausiai ir atlyginimai nedideli.

Pramonės bei gyvenamosios statybos plėtrai Kretingos miestas ir rajonas turi neišnaudotas inžinerinės infrastruktūros galimybes. Rajoną kerta 330 ir 140 kilovatų elektros linijos, rajone yra 3 galingos elektros pastotės. Kretingoje išvystyti vandenvietės, nuotekų tvarkymo pajėgumai irgi neišnaudojami. Kretingos mieste yra geras dujotiekio tinklas. Rajone dujotiekis apima tik teritorijos dalį, nėra išvystytas. Vystant pramonę, Kretingai pranašumą teikia ją kertantis geležinkelis. Projekto rengėjai akcentavo, kad pakoreguotas BP turi sukurti palankią dirvą verslui, tačiau ar pramonės Kretingoje plėtra bus ryžtingiau skatinama, ar pirmenybė bus teikiama rekreaciniam krašto įvaizdžiui išlaikyti – pasirinkti turės patys kretingiškiai.

Pasigedo aiškių zonų pramonei, detaliųjų planų inventorizacijos

Pramonei vystyti BP koreguotojai siūlė dabartiniame BP tam numatytas teritorijas Tiekėjų gatvėje Kretingoje, naują šiaurinę zoną tarp geležinkelio ir Ankštakių, dabar čia esančioje žemės ūkio paskirties žemėje. Nedidelę zoną Padvariuose, prie buvusio tarybinio ūkio-technikumo gamybinio centro (čia veikia įmonė „Vudva“). Susitikime dalyvavęs bendrovės „Kadastrų sprendimai“ direktorius Arūnas Abželtis pastebėjo, kad penktadienį įvykęs BP sprendinių pristatymas jam paliko slogų įspūdį. „Jau dalyvavau viename tų sprendinių pristatyme prieš keletą mėnesių Savivaldybėje ir šįkart išgirdau tą patį, nieko naujo neparuošė“, – sakė jis. Iš projektuotojų pasisakymų, jų atsakymų į susirinkusiųjų klausimus jis spėjo, kad rengiant pirminius sprendinius nebuvo ir lig šiolei nėra inventorizuoti visi esami detalieji žemės sklypų planai. „Pats ne vieną naują gyvenamąjį namą esu įregistravęs ir žinau, kiek dar sklypų statyboms išdalinta, o rengiamame BP galimos pramonės plėtros zonos sukištos į burbuliukus (pažymėtos apskritimais, – aut. past.) pakliūna namas, sklypas ar ne į tą burbuliuką – neaišku“, – kalbėjo A. Abželtis. Verslininkas įsitikinęs, kad stambaus kapitalo pritraukti į Kretingą nebepavyks, kad investicijos BP turėtų būti orientuotos į rekreacinius projektus, siejamus su Palangos kurortu. „Pramonės traukinys, manau, negrįžtamai nuvažiavo į Klaipėdos miestą ir rajoną“, – sakė jis.

E. Ramanauskas konstatavo, kad pagal dabartinį BP geltoni (spalva, žyminti gyvenamųjų namų statybą) plotai ploteliai atsirado ir pramonės, ir miškų zonose. „Bus polifunkcinis zonavimas – kompleksiniai teritorijų naudojimo būdai, kur su gyvenamaisiais namais, rekreacijos objektais bus derinama aplinkai draugiška pramonė“, – apie esamos problemos, kuri išlieka aktuali ir ateityje, sprendimą sakė E. Ramanauskas, užsiminęs, kad taršiajai pramonei, jei tokiai bus ryžtasi, vietos Kretingos mieste nėra.

Paklaustas, ar BP naujos koncepcijos pirminiuose sprendiniuose vertino Žibininkų kurortinės vietovės statuso įteisinimo galimybę, E. Ramanauskas tarė: „Žibininkai galėtų būti klimatinis kurortas, jeigu tam bus pritarimas, tą galima kryptingai vystyti.“ Revoliucinis sprendimas – Kretingos pietinis apvažiavimas.

Alternatyvios BP koncepcijos rengėjai numato Kretingos pietinį apvažiavimą, kuris sujungtų plentą Šiauliai–Palanga (A11) Kretingos prieigose, nuo sankryžos ties žvyrkeliu į Dupulčius su keliu Kretinga–Klaipėda pravažiavus Kretingalę, ties degaline.

Taip sumažėtų transporto srautai per Kretingą ir Kretingalę, kuri priklauso Klaipėdos rajonui, todėl šis apvažiavimas yra aktualus Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybėms.

„Pietinis Kretingos apvažiavimas – revoliucinis sprendimas“, – taip šį siūlomą sprendinį apibūdino Savivaldybės tarybos narys Steponas Baltuonis.

Verslui siūlo katę maiše

Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Reda Kasnauskė verslininkams pateikė informaciją apie parduotus, išnuomotus bei parduodamus ir nuomojamus žemės sklypus Kretingos mieste, akcentavusi, kad, pasikeitus tvarkai, Savivaldybė nuo 2020 m. sausio 1 d. galės formuoti sklypus investuotojams ir rajone. Verslininkai architektę atakavo priekaištais, kad Savivaldybės siūlomi sklypai yra tik žemės gabalas, kurį įsigijęs turi dar kryžiaus kelius nueiti, be to, sklypai Kretingoje parduodami už kosminę kainą. Tą patvirtino „Imlitex Agro“ grūdų elevatoriui Kretingoje vadovaujantis S. Baltuonis. Verslininkai įsigijo žemės elevatoriui statyti nežinodami, kad reikės papildomų išlaidų keliui, elektros pastotei, garso izoliacinėms sienelėms. „Žemė kainavo apie 150 tūkst. eurų, dar antra tiek neplanuotų išlaidų reikėjo ją įsigijus, nes Savivaldybė žemės sklypą pardavė lyg katę maiše“, – sakė jis. Žemės verslui Kretingoje brangumu piktinosi įmonės „Raguvilė“ savininkas Virginijus Brazauskas. „Už 1 ha – 70 tūkst. eurų, ir nežinai, ką gausi, ar su kokiomis inžinerinių komunikacijų raizgalynėmis, kurios trukdys, kai rajone 1 ha žemės ūkio paskirties žemės kainuoja 6–8 tūkst. eurų“, – kalbėjo verslininkas. Jiems pritarė K. Skierus, patvirtinęs, kad Savivaldybės parduodami žemės sklypai iš tiesų yra tik žemės gabalas, kurį įsigijęs investuotojas turi 2 ir daugiau metų vargti, kad gautų statybų leidimą, ne visada dar ir pavyksta. „Tai atbaido investuotojus, jų nepritrauksime, kol detaliųjų planų su inžinerinėmis sklypo galimybėmis, poveikiu aplinkai, gretimybėmis ir kita nebus“, – aiškino jisai. K. Skierus siūlė investicijoms paruošti apie 50–70 ha buvusios Žvėrininkystės ūkio bei aplink esančios valstybinės žemės kaip laisvą Kretingos ekonominę zoną su inžineriniais tinklais, privažiavimais. „Čia metai iš metų pas mus Savivaldybėje tas pats tęsiasi. Ir dabartiniam BP yra pramonės zona be jokių detaliųjų sklypų planų, inžinerinių sprendinių“, – konstatavo politikas.

R. Kasnauskė atkreipė dėmesį, kad visi nupirkti žemės sklypai yra investuotojų naudojami, kai juos išsinuomojusieji kažko delsia.

Ar gresia dar vienas pageidavimų koncertas

Pakoreguotus Kretingos rajono ir jo dalies Kretingos miesto bendruosius planus Savivaldybės taryba turėtų patvirtinti 2021-ųjų antrą pusmetį. „Ne per vieną valandą tokie dalykai pristatomi (tiek užtruko BP sprendinių pristatymas bibliotekoje, – aut. past.), Savivaldybės administracija turi dirbti konkrečia linkme, o ne užsiimti teoriniais žaidimais“, – K. Skierus nepatenkintas BP pirminiu sprendinių pristatymu, plano korekcijos eiga. Anot jo, konkrečių teritorijų planavimą yra būtina aptarti su tų vietovių gyventojų aktyvu – seniūnais, seniūnaičiais, bendruomenėmis ir jų pirmininkais. „Savivaldybės administracija turi surinkti tą visą informaciją iš svarstymų, sudaryti teritorijų planavimą išmanančių žmonių darbo grupę, kuri išanalizuotų tą informaciją, susistemintų ir pateiktų projektuotojams konkrečius pasiūlymus, dirbtų su projektuotojais. Tada 90 proc. mes, vietiniai, o ne kauniečiai, nuspręsime, koks bus BP, Kretingos ir rajono ateitis“, – dėstė K. Skierus, taręs, kad norint gero rezultato, „būtina padaryti namų darbus“, antraip turėsime dar vieną iš pageidavimų koncerto sudarytą teritorijų planavimo dokumentą.

Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė patikino, kad su verslo bendruomene surengtas BP korekcijos pirminių sprendinių aptarimas buvo pirmas, bet ne paskutinis. „Ateityje norėtume iš verslininkų išgirsti pasiūlymus dėl BP, matyti juos plano rengimo darbotvarkės klausimuose“, – teigė J. Girdvainė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas