Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pasigenda vieningos rajono turizmo strategijos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
  • 2019-09-10

Nors Kretingos rajonas turtingas gamtos, istorijos bei kultūros paminklų, tačiau jų – pavienių – svečiams vis dar negebame pateikti tarsi suverto perlų vėrinio, nes nėra juos jungiančios infrastruktūros. Kretingos rajono politiko Dovydo Bajoro žodžiais, turizmas šiandieną nebėra vien „spoksomasis“, jis orientuotas į įdomų laisvalaikį su pramogomis – sportu, meditacija, edukacijomis, ko Kretingoje taip pat trūksta.

Nors populiariausi Turizmo informacijos centro rengiami maršrutai po Kretingos vienuolyną ir su juo susijusias vietas, tačiau pavieniai turistai negali patekti į bažnyčios bokštą ar jos rūsius.

Pretendavo į kurorto statusą

„Kretingos rajone turime išskirtinių objektų – Pranciškonų vienuolyną, muziejų-Žiemos sodą-Amatų kiemelį, Japonišką sodą, turizmo sodybą „Vienkiemis“. Juos žmonės lanko pavieniui, tačiau mūsų lankytojai ligi jų negali nukakti, nes nėra nei autobuso maršruto, nei dviračių takų“, – savo nuomonę apie tai, kad turizmo verslas Kretingos rajone vystosi atskirai nuo jo infrastruktūros, išsakė Žibininkuose įkurto sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ parkas vadovas Ričardas Jovaiša.

„Didžiausias problema – turime, ką parodyti, bet nežinome, kaip tuos objektus sujungti ir pateikti turistams. Pas mus atvyksta svečiai iš visos Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Kaliningrado – 5 dienas jie ilsisi, maudosi, gerina sveikatą, tačiau norisi ir pramogų. Nesant gero susisiekimo su Kretinga, jie važiuoja pramogauti į Palangą ir Klaipėdą“, – kalbėjo R. Jovaiša.

Jis pastebėjo, kad svečiai, atvykę apžiūrėti mūsų miestą, jei iš anksto neužsiregistravę, negali patekti nei į bažnyčios bokštą, nei į rūsius, nes be gido neįleidžiama. „Turėtų būti fiksuotos valandos, kada Turizmo informacijos centras rengia ekskursijas, o jame dirbančios 2 vadybininkės privalėtų turėti gido kvalifikaciją ir mokėti anglų kalbą“, – pastebėjo jis.

R. Jovaišos nuomone, Anykščiai, Birštonas, Druskininkai, šalia neturėdami jūros, išgarsėjo ir tapo traukos objektais tik dėl gerai išvystytos turizmo infrastruktūros: „Ten paskui turizmą atėjo verslas, o pas mus kelius praskina verslininkai, bet turizmas vystosi vangiai. Kretinga turėjo viziją siekti kurorto statuso, tačiau reikėjo didelių valdininkų pastangų, – prieš kelerius metus parengta studija, kuriai išleisti pinigai, kažkur nusėdo.“

Strategija „vaikšto po stalčius“

Nors Savivaldybė deklaruoja, kad turizmas yra prioritetinė sritis, tačiau rajono tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas D. Bajoras tikino nežinąs jokios vieningos strategijos: „Strategija guli kažkur popieriuose, arba vaikšto iš stalčiaus į stalčių. Būtų malonu ją paskaityti: kas ką įgyvendins ir kas bus už tai atsakingas. Tačiau nė vienas planas neveikia, dauguma tėra tik aprašomojo pobūdžio. O reikėtų bent sykį per ketvirtį tuos planus peržiūrėti, kas padaryta, kas – ne, ką taisyti“.

Turėdamas nemenką renginių organizavimo patirtį, D. Bajoras drąsiai rėžė, kad šiandieną turistui nebeužtenka tik muziejaus ekspozicijų, jam norisi įspūdžių, pramogų: „Į Anykščius ar Birštoną žmonės vyksta tam, pavaikščiotų lajų taku ar užkoptų į aukščiausią apžvalgos bokštą. Sportas taip pat „veža“ žmones. Mes turime unikalų reiškinį – motobolą, bet neturime sutvarkytos bazės, kur atvykę svečiai galėtų išbandyti šį sportą.“

Neužilgo taryba pradės formuoti kitų metų biudžetą, tad, D. Bajoro žodžiais, ir bus sprendžiama, kam atiteks prioritetai – užbaigti Sporto kompleksą ar imtis tvarkyti motobolo bazę.

Planuoja tolimojo šaudymo aikštelę

Kai Kretinga turės modernų Sporto kompleksą, bus rengiamos varžybos, todėl mieste reikėtų bent vieno viešbučio. „Užtektų ir 3 žvaigždučių, – aukšto diplomatinio rango svečių mūsų mieste nebūna, garsėjame kultūriniais ir sporto renginiais. Organizavus tarptautinius renginius, reikia apgyvendinti, pamaitinti žmones. Galėčiau nors rytoj atvesti kokio noras viešbučio tinklo atstovą, bet kur statytume viešbutį – vietoj „Mėguvos“, kurią reikėtų išpirkti iš savininkų ir nugriauti, įdedant didžiules investicijas?“ – retoriškai mąstė D. Bajoras.

Neapsiribodamas vien kritika dėl turizmo plėtros, D. Bajoras sakė neseniai Savivaldybėje pristatęs tolimojo šaudymo aikštelės projektą. Jai bereikės parinkti tinkamą vietą – nebenaudojamame karjere ar atokioje girioje, siekiant, kad atstumas ligi taikinio būtų nuo 500 m iki 1 km.

„Aikštelės pirmiausia reikia šauliams, nes jie neturi, kur treniruotis. Klaipėdos poligone – galimybės ribotos dėl jo užimtumo. Įsirengę aikštelę galėtume rengti ir tarptautines varžybas, į kurias įprastai atvyksta nuo 20 ligi kelių šimtų dalyvių, ir tuo Lietuvoje būtume išskirtiniai“, – būsimus planus dėstė politikas.

Populiarėja degustacijos

Kretingos rajono švietimo centro, kuriam pavaldus Turizmo informacijos centras (TIC), vadovė Adelė Mazeliauskienė nenorėjo sutikti, jog turizmo paslaugos pateikiamos vangiai: „Žmonės iš anksto gali registruotis į mūsų programas, kurias skelbiame viešojoje erdvėje ir, beje, sulaukiame daugybės svečių iš Lietuvos bei užsienio. Tik patys kretingiškiai nelinkę pažinti savojo miesto. Pas mus dirba du gidai. Jeigu susidaro 5 pavienių asmenų grupė, gidus kviečiame iš namų, ir jie atvyksta per 15–20 min.“

Jos žodžiais, parengta įvairių maršrutų po Kretingos rajoną: populiariausia ekskursija „Vienuolių takais“ – per 3 praėjusios vasaros mėnesius jų surengta 38, dalyvavo 945 asmenys. Taip pat populiarios ekskursijos „Pažintis su 5 Kretingos vienuolynais“ ir „Kretingos požemiai. Jeigu sienos prabiltų“.

Iš viso šiemet TIC surengtose ekskursijose dalyvavo per 8 tūkst. svečių: iš jų – 6,5 tūkst. lietuviai, 1 tūkst. 685 – turistai iš užsienio.

„Bendradarbiaujame su Salantų regioniniu parku – rengiame maršrutą, aplankant Kartenos piliakalnį, Kalnalio apžvalgos bokštą, kadagyną, su žemaitiškų patiekalų degustacija. Populiarėjant tradicinių valgių degustacijoms, jas rengiame svečiams ir Amatų centre bei „Vienkiemyje“, – teigė A. Mazeliauskienė.

Muziejus traukia edukacija

Pasibaigus šiam turistiniam sezonui, TIC pradeda ruoštis ateinančiam ir ketina parengti 5 naujus maršrutus: po žydų atminimo vietas, baltų kultūros paveldo vietas, piligriminį, aktyvių pramogų ir maršrutą šeimoms.

Kretingos muziejus per 9 šių metų mėnesius jau sulaukė 107 tūkst. 223 lankytojų, – pernai per tą patį laiką – 105 tūkst. 568 lankytojų. Šį skaičių, pasak Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėjos Jurgitos Paulauskienės, sudaro visi muziejaus lankytojai, tarp jų – turistinės grupės ir edukacinių programų dalyviai.

Be kelerius metus vykdomos edukacinės programos-abonemento priešmokyklinukams ir pradinukams „Tavo gimtasis kraštas“, muziejaus Amatų centre dar vykdoma 10 edukacinių programų, – jose jau dalyvavo 6,2 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas