Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Apie „Brexit“ su jaunimu diskutavo (iš kairės) Linas Kojala, Mantas Vičius, Jurgita Germanavičienė ir Vladimiras Laučius.

Kodėl Didžioji Britanija nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES) ir kodėl ,,Brexito“ procesas taip ilgai tęsiasi? Ar mums turi rūpėti ,,Brexitas“, o gal tai neturi jokio poveikio mums? Kaip ,,Brexitas“ paveiks ES, ar tokie ir panašūs ,,exitai“ yra įmanomi ir ateityje? Šie klausimai buvo keliami Europos dienai skirtoje diskusijoje „Kaip „Brexitas“ pakeis mano gyvenimą?“

Į renginį, skirtą paminėti Europos dieną ir ,,Klaipėdos – Europos jaunimo sostinės 2021 m.“ kontekste įtraukti jaunimą į aktualias europines diskusijas bei išgirsti jų nuomonę apie mums visiems svarbius klausimus, Klaipėdos ir regiono jaunimą pakvietė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM) ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Diskusijoje, kurią moderavo politologas Vladimiras Laučius, Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala, URM diplomatė Jurgita Germanavičienė ir Jaunų konservatorių lygos narys Mantas Vičius kalbėjo ne tik apie ,,Brexitą“, bet ir Lietuvos bei mūsų visų santykį su juo. Diskusijos dalyviai kartu ieškojo atsakymų į klausimus: kaip mes vertiname ,,Brexitą“, ar esame jam pasirengę, ar ,,Brexitą“ galime laikyti tam tikra galimybe Lietuvai?

M. Vičius, atsakydamas į klausimą, kodėl Jungtinė Karalystė tampa vos ne pajuokos objektu, nes niekaip nesugeba suderinti savo norų ir pretenzijų su ES, priminė pačią Didžiosios Britanijos įstojimo į ES istoriją. Ir tai, kad ši valstybė nuolat stengdavosi išsiderėti išskirtines sąlygas: pavyzdžiui, ji taip ir neįsivedė euro. Dabar gi koją kiša sienos su Airija bei laisvos prekybos klausimai.

L. Kojala pabrėžė, jog, politikams akcentuojant ekonominius dalykus, pamirštama, kad Didžiosios Britanijos gyventojai murma ne tik dėl ES direktyvų viršenybės prieš Didžiosios Britanijos įstatymus bei emigracijos, bet ir dėl to, kad į miestus bei miestelius atvažiuojantys kitų šalių piliečiai uždirba čia pinigus, išveža juos į savo šalis, ir, svarbiausia, keičia vietos gyventojų kultūrą ir tradicijas. O politikams vis nesiseka apsispręsti, pagal kokį modelį bus išstota iš ES ir kaip toliau reikės derinti savo santykius su buvusiais partneriais.

„Kartais atrodo, jog britai pamiršta, kad išstoti iš ES jie išstos, tačiau sala juk niekur nenuplauks. Pamiršta ir tai, kad jeigu tu jau išstoji, tai leisi dominuoti kitiems. Britų istorija rodo, kad atsitraukdami jie visąlaik susikuria nepalankų sau scenarijų. Todėl politikai ir elitas būtų už pasilikimą ES, tačiau referendume pasisakiusi visuomenė yra už išstojimą“, – sakė L. Kojala.

J. Germanavičienė sakė, jog didžiausia Lietuvos diplomatijos pergalė derybose tarp ES ir Didžiosios Britanijos būtų ta, jeigu pavyktų apginti, kad visų ES šalių piliečiai po „Brexito“ turėtų lygias teises bei socialines garantijas. Taip pat jeigu pavyktų susiderėti dėl vieningos rinkos ir laisvos prekybos, nes prekyba su Lietuvos yra labai intensyvi. Jeigu įvyktų „kietasis „Brexitas“ ir būtų įvesti muitai, tai labai skaudžiai atsilieptų Lietuvai. Skaudžiai Lietuvai atsilieptų ir tai, jeigu sutriktų Jungtinės Karalystės įmokos į ES biudžetą, tad mūsų šalis suinteresuota, kad „Brexitas“ įvyktų sklandžiai. O dar geriau – jeigu jis išvis neįvyktų ir Didžioji Britanija liktų ES – pasak diplomatės, ir toks scenarijus neatmestinas.

Dėl kitų galimų „exitų“ diskusijos dalyvių nuomonės išsiskyrė: viena vertus, gali atsirasti šalių, paseksiančių Jungtinės Karalystės pavyzdžiu. Kita vertus, pamatę, koks tai sudėtingas ir ilgas procesas – ne todėl, kad ES specialiai kaišiotų pagalius į ratus ar nenorėtų paleisti britų, o todėl, kad jie patys nebežino, ko galų gale nori ir turi daugybę pretenzijų, – kitų šalių politikai bus linkę pasinaudoti išsikovoti daugiau teisių ir savarankiškumo priimant sprendimus pačios ES viduje.

O kokios „Brexito“ pamokos Lietuvai? Kad ne visus klausimus galima spręsti referendumu. Ir jeigu jau politikai nusprendžia tartis su tauta, būtina labai aiškiai suformuluoti klausimą, į kurį turi būti gautas toks pat aiškus atsakymas.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas