|
|
|
Petrikaičiuose – pluoštinių kanapių plantacija
Kretingos rajone veikianti bendrovė „Furbaltic“, kurios akcininkas ir vadovas yra vydmantiškis Edmundas Petrošius, pirmoji ir kol kas vienintelė rajone ėmėsi naujoviško verslo – auginti pluoštines kanapes.
Tarpininkų atsikratė „Nukulti sėklas, suruluoti lapus tai dar nieko nereiškia, svarbiausia buvo rasti, kur ir kaip visa tai realizuoti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė E. Petrošius, pridūręs, jog ir ši problema – jau praeityje. Apie galimybes auginti netradicinę kultūrą ūkininkas teigė pirmąkart išgirdęs lankydamasis žemės ūkio parodose Vokietijoje, o vėliau – Lenkijoje. Edmundą stebino tai, kad pluoštinių kanapių sėklos išaugintos Ukrainoje, tačiau leidimą prekiauti jomis yra įsigiję tik prancūzai. Patys ūkininkai savo užauginto kanapių derliaus sėklų sėti negali, jas būtinai turi pirkti iš prancūzų. Už toną mokėti tenka brangiai – po 7 tūkst. Eur, kadangi dažniausiai perkama per tarpininkus.
Pernai bendrovė pirmąkart „Felina“ veislės pluoštinėmis kanapėmis buvo užsėjusi 20 ha plotą Kluonalių kaime, o šiemet dėl sėjomainos šią kultūrą augina 50 ha plote Petrikaičiuose. Tačiau, anot pašnekovo, žemė čia šiek tiek rieboka, geriau tinka minkštesnė, su daugiau juodžemio. Kitais metais kanapes numatęs auginti palankesnėje vietoje – Kiauleikiuose. Pabuvojęs pavasarį Kaune vykusioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi“ ir išklausęs seminarą, kuriame dalyvavo kanapių augintojai iš Prancūzijos, E. Petrošius grįžęs namo internete pats susirado jų kontaktus ir per šia užsienio kalba laisvai kalbančią pažįstamą užmezgė bendradarbiavimo ryšius. Nuo tada sertifikuotas pluoštinių kanapių sėklas jo vadovaujama bendrovė perka tiesiogiai. „Mūsų kišenėje dabar lieka mažiausiai apie du tūkstančiai eurų“, – džiaugėsi verslininkas. Sėklos – prancūzams, lapai – vokiečiams ir latviams
Kanapių sėja įprastai pradedama balandžio pabaigoje–gegužę, o augimo periodas trunka 130 dienų. Kanapės, kaip ir grūdai, kuliamos kombainu, džiovinamos džiovykloje. „Pernai gavau pamoką: norėdamas nukulti ne tik sėklas, bet ir lapus, perdeginau kombainą, mat neįvertinau, jog šie augalai tarsi virvės apsiveja ašis ir įkaista“, – atviravo Edmundas. Iš kanapių sėklų spaudžiamas aliejus, o iš lapų gaminami vaistai nuo vėžio, be to, iš pluošto, kurį noriai perka latviai, gaminama tekstilė, statybinės medžiagos. Pluoštinių kanapių auginimą kontroliuoja Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. Ūkiai įpareigoti nuolat rengti ataskaitas, patikrinimai vyksta taip pat dažnai. Jeigu būtų nustatyta, kad lapuose rastas draudžiamas kiekis narkotinių medžiagų, tokius augalus būtų pareikalauta užarti.
Upytės bandymų stoties vyresniosios mokslinės bendradarbės Sofijos Jankauskienės komentaras: – Įstatymiškai Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas įteisintas nuo 2014 m. sausio 1-osios. Nors kanapė – pluoštinis augalas, bet gali būti panaudojamos visos jo dalys. Paradoksas, kad mūsų šalyje kanapės kol kas auginamos ne dėl pluošto, bet dėl įvairių kitų galimybių – aliejui, proteinams, lukštentoms ar nelukštentos sėkloms išgauti, taip pat – spaliams, biomasei/biokurui, žaliajai masei – lapeliams, iš kurių išgaunamas vaistams naudojamas kanabidiolas (CBD), arbatoms, t. t. Lietuvoje auginamų pluoštinių kanapių plotai vis didėja. Šių metų statistikos dar neturime, bet pernai jau siekė per 2 tūkst. ha. |
|
