– Mums nebėra ko nusiteikti, kaip ir popierių, stiklą, plastiko pakuotes, maisto atliekas jau seniai „nuo dūšios“ rūšiuojame, turime tam skirtą nedidelį konteinerį. Žmonės kuo toliau, tuo labiau įpranta, rūšiuoti daugeliui tai jau tapo norma.
Alina GASPARAVIČIENĖ:
– Mes maisto atliekų neišmetame, nes iš kaimynų, o šie – iš savo kaimynų esame parsivežę ir auginame Kalifornijos sliekus. Turbūt daugeliui nebe naujiena, kad šie sliekai, per savo kūną perleisdami organines atliekas, paverčia jas daržams naudingu humusu.
Aušra ANTANAVIČIENĖ:
– Maisto, kaip ir kitas atliekas, rūšiuoju, nunešu į tam skirtą konteinerį. Nekompostuoju, kaip kai kurie kiti, nes gyvenu pačiame miesto centre, daržų nėra. Atrodo, kad tų atliekų nedaug teišmeti, bet per savaitę, žiūrėk, jau ir susidaro maišiukas.
Donatas PRIALGAUSKAS:
– Su žmona gyvename dviese, neprisiperkame ir neprisigaminame tiek maisto, kad paskui reikėtų išmesti. Aišku, likučių visada atsiranda. Bet turime vištų – sulesa, o ko nesulesa, tenka įdėti į tam skirtą konteinerį.
