Tikrino, ar nedegina žolės ir laužų

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Ernestas Butvilas per patikrinimą droną kėlė ir virš sodininkų bendrijos „Rasa“.

Praėjusią savaitę Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai po darbo valandų ir savaitgalį stebėjo, ar rajono gyventojai nedegina žolės, ar nekūrena laužų ir kaip laikomasi saugumo reikalavimų, teikė informaciją apie saugumą.

Konsultavo gyventojus

Prevencinę akciją „Nedegink žolės“ Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vykdo kasmet kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, o iki balandžio 10 d. departamento pareigūnai prevenciją vykdė dar aktyviau – į reidus vyko po darbo ir savaitgaliais. Siekdami sumažinti gaisrų atvirosiose teritorijose skaičių ir nustatyti pernykštės žolės padegėjus, pareigūnai važinėjo po gyvenvietes, atvirąsias teritorijas, stebėjo jas dronais, dalyvavo reiduose kartu su miškininkais ir aplinkos apsaugos darbuotojais.

Po darbo valandų pareigūnai Kretingos rajone didesnių pažeidimų neužfiksavo. „Paleidome droną virš sodininkų bendrijos „Rasa“ Jokūbave, taip pat ir Kartenoje. Degančios žolės ar kūrenamų laužų nematėme. Važinėdami po rajono teritoriją pažeidimų taip pat neužfiksavome“, – rezultatus po vieno reidų apibendrino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Kiek daugiau pažeidimų ir deginamų laužų pareigūnai užfiksavo savaitgalį. Jie konsultacijas suteikė 5 gyventojams. „Reidą vykdėme ir Kretingos, ir Skuodo rajonuose. Žolė nedegė, tačiau gyventojai laužus kūreno pakankamai aktyviai, kai kurie jų nesilaikė saugumo reikalavimų“, – sakė tarnybos inspektorius Justas Šedys.

Pareigūnams teko stabtelėti prie tų gyventojų, kurie, kūrendami laužus, nesilaikė vienokių ar kitokių saugumo reikalavimų, taip pat buvo didesnė tikimybė kilti gaisrui. „Dažniausiai žmonės šalia laužo neturėjo gesinimo priemonių – miltelinio gesintuvo ar vandens. Taip pat nesilaikė saugaus atstumo nuo pastatų, laužo dūmai sklido į namo pusę“, – įvardino J. Šedys.

Aplankyti gyventojai, anot inspektoriaus, dažniausiai nematė gaisro pavojaus arba nepagalvojo apie saugumo priemones: „Manyčiau, kad žmonės darosi labiau sąmoningi ir žino, kaip saugiai kūrenti laužus, rūpinasi namų saugumu. Būna, kad kai kurie nė nesusimąsto apie galimus pavojus, mano, kad šakas ar kitas gamtines medžiagas kūrena atsargiai.“

Specialistų teigimu, žmonės laužus kuria norėdami sudeginti įvairias šakas, lapus, kitas gamtines medžiagas. „Kad gyventojai degintų kokius nors daiktus, susiduriame labai retai“, – tikino S. Vasiliauskaitė.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Justas Šedys (dešinėje) per patikrinimą dėl netinkamai kūrenamų laužų konsultavo 5 gyventojus.

Kūrenti laužų nėra draudžiama, tačiau tai daryti reikia atsargiai – nuo artimiausių pastatų turi būti ne mažesnis kaip 30 m atstumas, šalia laužo reikia turėti gesinimo priemones, taip pat arti negali būti medžių, krūmų ir kitų degių medžiagų, negalima krauti didelių aukštų krūvų. „Dėl kūrenamų laužų mūsų rajone sulaukėme dviejų pranešimų, tačiau juos patikrinę pažeidimų nenustatėme“, – atskleidė S. Vasiliauskaitė.

Gresia baudos

Per akciją pareigūnai daugiausia dėmesio skyrė žolės deginimui, nes tai daryti yra draudžiama. Šiais metais dėl degančios žolės balandžio 2 d. Kretingos ugniagesiai gavo 1 pranešimą – Bajorų gatvėje išdegė apie 20 a pernykštės žolės.

„Tyčinių žolės padegimų Kretingos rajone fiksuojame labai retai. Dažniausiai tokie gaisrai kyla numetus nuorūką, dėl kitų neatsargių žmogaus veiksmų. Prisimenu vieną atvejį, kuomet žmogus pjovė žolę ir ant jos padėjo įkaitusį pjovimo prietaisą, dėl ko užsidegė žolė“, – S. Vasiliauskaitė įvardino, kad dažniausiai žolė rajone dega dėl netyčinių žmogaus veiksmų.

Kadangi deginti žolę yra draudžiama, tai darantiems yra taikomos tam tikros sankcijos ar baudos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bendradarbiauja ir su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kuri turi galimybes mažinti ūkininkams skiriamas išmokas už netinkamą žemės priežiūrą. Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikiama informacija apie pasėlių deginimą.

Per reidus pareigūnai gyventojams suteikė informacijos apie gaisrų atvirosiose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą, pažeidėjams taikė įstatymu numatytas poveikio priemones.

---

Už nenupjautų ir nesurinktų, nesugrėbtų žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodekse asmenims numatytos nuo 50 iki 300 Eur, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 Eur baudos

• Rašyti komentarą (0)