|
|
|
„Atminties keliu“: iš aikštės – į žydų kapines
Šįvakar, rugsėjo 23-ąją, 19 val. po šv. Mišių, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, kretingiškiai kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atminties keliu“, kuria siekiama prisiminti ir pagerbti mūsų mieste pirmomis karo dienomis, prieš 81-erius metus, nužudytus žydų tautybės žmones. Pagal oficialią statistiką, Kretingos rajone buvo nužudyta ir nužudymo vietose palaidota apie 2,6 tūkst. žmonių, iš jų Kretingos miesto senosiose žydų kapinėse – 356 asmenys. Kas geriau, jei ne malda „Manome, kad tiesioginė mūsų pareiga – pagerbti Kretingos mieste nužudytus žmones, piliečius, kurie čia gyveno, kūrė savo bei savojo miesto gyvenimus. O kuo kitkuo geriausiai juos galime pagerbti, jeigu ne malda“, – kalbėjo Jonas Drungilas, Pasauliečių pranciškonų ordino atstovas, vienas iš 5-ių kretingiškių, prieš kelerius metus Kretingos mieste sumaniusių šią pilietinę akciją, be jo – dar: taip pat šio ordino atstovas Rimantas Radzevičius ir pedagogai, buvę arba esantys rajono politikai Vilius Adomaitis, Vaidas Kuprelis ir Saulius Šopaga. Ir šis jų sumanymas tapo tradicija: su senovine žydų giesme „Šema Izrael“ („Klausyk, Izraeli“), dalyviams išdalinus jos tekstą, eisena traukia žydų kapinių link, kur ant kapų uždegamos žvakės ir, pagal hebrajų tautos papročius, vietoj gėlių padedama po atsineštą nedidelį laukų akmenėlį. „Pirmaisiais metais raginome akcijoje dalyvauti mokinius, nes manėme, kad tai bus gyva istorijos pamoka, tačiau, pasigirdus tėvų pasipiktinimams, nusprendėme, kad dalyvavimas eisenoje turi būti laisvanoriškas, be jokių raginimų ir pompastikos“, – kalbėjo J. Drungilas. Jo žodžiais, apie šią akciją kasmet sužino vis daugiau aplinkiniuose rajonuose gyvenančių žydų tautybės žmonių, ir jie renginį praturtina savais mirusiųjų pagerbimo papročiais.
Rajone – 8 masinių žudynių vietos Kretingos muziejaus istoriko Julius Kanarsko žiniomis, Kretingos rajone yra 8 masinių žydų žudynių vietos: 4 – Darbėnų, 2 – Imbarės, po 1 – Kretingos ir Kretingos miesto seniūnijose. Jose palaidota 2 tūkst. 599 asmenys, daugiausiai – moterų ir vaikų. Šios vietos dažniausiai yra miško viduryje ar atokiose vietovėse, tarkim Imbarės seniūnijoje, Šalyne – prie sodybos, ir kelią į jas nurodo tipiniai juodo granito stulpai, kurių viršus – nusklembtas, ir iškalta Dovydo žvaigždė. Smailė nurodo kryptį, kuria važiuoti iki masinių žudynių vietos. Ant jų užrašas dviem – lietuvių ir anglų kalbomis, o po apačia – atstumas ligi jos. Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkės Medos Skersienės teigimu, kryptį į visas sunkiau nuo kelio matomas ir atrandamas masinių žydų žudynių vietas mūsų rajone nurodo šie tipiniai juodo granito, vadinamieji Dženerio stulpai, išskyrus Kvecių miške (Geštautų kaime) ir Palangos g. Darbėnuose, nes šios vietos gerai matomos nuo kelio. Žydų Holokausto vietos, sakė M. Skersienė, yra pakankamai sutvarkytos ir prižiūrimos seniūnijų arba vietos bendruomenių. Kretingos mieste, prie buvusios sinagogos, kur dabar stovi vaiduokliu tapęs „Mėguvos“ viešbutis, pernai buvo pastatyta kitokia stela – Eugenijaus Bunkos fondo iniciatyva įamžinta prieškariu Kretingoje gyvenusi žydų bendruomenė.
Stulpai – lordo Dženerio iniciatyva Krašto tyrinėtojas gidas iš Kauno Chaimas Bargmanas paaiškino, kodėl tie juodo granito stulpai yra vadinami Dženerio stulpais. „Nepriklausomybės pradžioje turėjau garbės po Lietuvą lydėti Pasaulio žydų kongreso viceprezidentą lordą Grevilį Dženerį (Greville Janner) iš Londono. Jis čia ieškojo savo šaknų. Ir nors lordas kalbėjo žydiškai (jidiš ir hebrajiškai), tačiau jo litvakiška tartis buvo tokia ryški, tarsi jis pats tik vakar būtų išvykęs iš Lietuvos. Radome jo šaknis Žemaitijoje, Vaitimėnuose. Savo kelionę per Vaitimėnus jis yra aprašęs savaitraštyje „Sandy Ekspress“, – kalbėjo Ch. Bargmanas. Jo žodžiais, keliaudamas per Lietuvą, lordas G. Dženeris patyrė, kad sunku atrasti masinių žydų žudynių vietas, ypač tas, kurios – miško tankmėje. Lordas kreipėsi į Didžiosios Britanijos ambasadą ir bičiulius, sudarė sutartį su entuziaste Rita Dargyte, kad ši sužymėtų atstumus nuo pagrindinio kelio iki sušaudymo vietų. „Gavus lėšų iš Didžiosios Britanijos Holokausto švietimo fondo, buvo pagaminta 200 tokių trikampių tipinių stulpų, kurie ir buvo pavadinti Dženerio stulpais, o mes juos vadiname tiesiog dženeriais“, – akcentavo pašnekovas. 2003 m. buvo rašoma, kad G. Dženeriui paliko gerą įspūdį Lietuvos vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimas, pažymint žydų žudynių vietas, kurių Lietuvoje yra gerokai daugiau negu 200. Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės.
|
|
