Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Javapjūtę baigė miežių lauke

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2022-08-19
Vasarinių miežių derlius ūkininko nenuvylė.

Iš viso 300 hektarų plotuose javus auginantis Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas praėjusį antradienį įdienojus Kukoriškių kaime kūlė vasarinius miežius. Tai jau buvo paskutinieji jo javapjūtės akcentai.

Anksti sėjęs nesigaili

Anot pašnekovo, šiemet sąlygos darbams laukuose – idealios, nepalyginsi su ta Lietuvos dalimi, kurioje ūkininkai vargsta negalėdami derliaus nuimti dėl to, kad technika klimpsta į nuo lietaus įmirkusią žemę, pasėliai – sukritę, grūdai genda, nors investuotos didelės sumos pinigų ir į trąšas, ir į degalus.

R. Paulikas teigė, kad jo ūkyje javapjūtė, prie kurios darbų prikibo ir giminaičiai, truko apie tris savaites.

„Niekada nebūna taip, kad iš vakaro nusistatei, kelintą valandą rytoj į laukus išvažiuosi, taip ir įvyks. Ūkyje yra daug kitų darbų: didžiąją dalį grūdų mes patys džiovinam, patys į aruodus pilam – Šukėje esam pasistatę 700 tonų talpos sandėlį. O kartais juk ir technika gali pavesti“, – apie kasdienybę kalbėjo pašnekovas.

Kukoriškiuose išsidėsčiusiuose trijuose laukuose R. Pauliko vasariniai miežiai užima apie 30 ha. Derlius džiugina gausa, kombaine įmontuotas kompiuteris rodo, kad iš hektaro byra po 7 tonas.

„Manau, neapsirikau surizikavęs ir pavasarį pasirinkęs gana ankstyvą laiką sėti“, – teigė Rimantas. Svarstė, kad nuo šalnų, kurių buvo, pasėlius galėjo užstoti iš vienos pusės miškas, iš kitos – čia pat esantis Kretingos miestas.

Pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai miežius į žemę apskritai beria nebe taip noriai, kaip anksčiau, nes, sako, neapsimoka – vis mažiau laikant kiaulių, grūdų nebėra, kur dėti, mėsiniams galvijams šie pašarai irgi nelabai reikalingi. Kur kas populiaresnės yra miežių veislės, aludariams tinkamos salyklui gaminti. Tokius miežius ir sėja Rimantas, nors su jais ir „yra reikalų“. Grūdų kaskart tikimasi sveikų, su daug krakmolo ir mažai baltymų. O tai pasiekti įmanoma užtikrinus tinkamą mitybą ir apsaugojus augalus nuo ligų ir kenkėjų. Salykliniai miežiai reikalauja mažiau azoto, bet daug kompleksinių trąšų, kurios yra ypač brangios.

Rimantas Paulikas apgailestavo, kad grūdų supirkimo kainos šiemet sumenko, o trąšų – gerokai išaugo.

Po to, kai Lenkijoje buvo sumažintas pridėtinės vertės mokestis trąšoms ir pesticidams, 2–3 kartus pigesnių chemijos priemonių iš kaimyninės šalies ūkininkams parsivežti draudžiama, nes Lietuvoje rinkai tiekiami ir naudojami tik mūsų šalyje registruoti augalų apsaugos produktai. Trąšų parsigabenti kad ir galėtų, bet irgi yra tam tikrų ribojimų.

Trąšos – brangios, už derlių – mažiau

Kitų R. Pauliko ūkyje užaugintų kultūrų, pavyzdžiui, žieminių rapsų, kurių byrėjo 2,5 t iš hektaro, ir žieminių kviečių (5 t iš ha) derlingumas, palyginus su ankstesniais metais, kad ir mažesnis, bet pagal tai, kiek, įvertinus rizikas, buvo investuota į trąšas bei chemijos produktus, – taip pat pakankamai normalus. „Žinau ūkių, kur rapsus tręšė maksimaliai, o gavo vos per 3 tonas iš hektaro“, – palygino R. Paulikas.

Tiesiai iš Kukoriškių laukų traktoriaus traukiamos priekabos vasarinių miežių, kuriuos ūkininkas šiemet laiko sėkmingiausia kultūra, keliavo į grūdų supirkimo punktą „Agrorodeo“, rapsai – į įmonę „Scandagra“ Kretingoje, o žieminiai kviečiai saugomi sandėlyje Šukėje, tačiau užvakar ir jie „pajudėjo“ – pradėti vežti į supirkimo įmones pagal sutartis.

R. Paulikas apie supirkimo kainas kalbėti buvo nelinkęs. „Ir ką turėčiau sakyti, kai už senojo rapsų derliaus toną mokėjo po 900 ir daugiau eurų, o dabar – 650, kai kviečių tonos kaina buvo netoli 600, dabar – 350 eurų, už miežių toną mokėjo 400, dabar – 270 eurų?“ – retoriškai klausė pašnekovas. Kita vertus, anot jo, jeigu įmonėms atsiranda galimybė pigiau grūdus supirkti – brangiau parduoti, tai jos tuo ir naudojasi.

R. Paulikas teigė, jog darbymečiu, kai ir akmuo kruta, rajono ūkininkai neturėjo laiko daugiau pabendrauti tarpusavyje. „Nebent tie, kurie patys grūdus gabena į elevatorius, laukdami, kol priims derlių, dar pasišnekučiuodavo, o mes, savo aruodus turintys, kartais atsitiktinai susitikdavom kur nors prie atsarginių dalių krautuvės“, – juokėsi R. Paulikas.

Pirmininko žiniomis, prastu derliumi šiemet skundžiasi kai kurie kmynų augintojai. Bet po kurio laiko bus suorganizuotas Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus valdybos susirinkimas, kuriame bus aptarta šiųmetė javapjūtė ir rajono ūkininkų problemos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas