Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Bendruomenę šokiravo pridergtas Jauryklos parkas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2022-08-19
Tokia žmogaus išmatomis apdergto suolo Jauryklos parke nuotrauka paplito ir socialiniuose tinkluose.

Per praėjusį ilgąjį savaitgalį į Jauryklos parką pasivaikščioti atėję žmonės liko nustėrę – ant suolų pūpsojo žmogaus išmatų krūvos, piktino žolėmis apaugę upelio šlaitai. 10 ha ploto Jauryklos parkas yra vienas jauniausių Kretingos mieste – įkurtas 2019-aisiais, tačiau nuo vandalų nukenčia jau kelintąsyk – išdraskyti įrenginiai, o stendai pavasarį išterlioti dažais.

Jauryklos parko teritorija buvo pradėta tvarkyti gyventojų

iniciatyva, įkūrus asociaciją „Kretingos miesto Jauryklos parko bendruomenė“. Bendras takų ilgis – 2,6 km. Parke įrengti sveikatingumo, pažintiniai takai, amfiteatras bendruomenės renginiams, vaikų žaidimo aikštelės, interaktyvūs įrenginiai. Šį natūralios gamtos, pievų ir miško supamą parką, per kurį vingiuoja Jauryklos upelis, išsyk pamėgo ne tik aplinkinių gatvių, bet viso Kretingos miesto žmonės, deja, – ir apsilankantys niokotojai.

Šienaujama tik palei talus

Kretingos miesto seniūnę pavaduojanti Alma Patamsienė nerado atsakymo, kodėl Jauryklos parke vyksta tokie dalykai: „Abiejose tako pusėse įrengti 2 biotualetai, kuriuos dukart per mėnesį, o prireikus – ir dažniau, išvalo jų nuomotojai – įmonė „Biorenta“. Tad manyčiau, kad tvarka ir sanitarija parke tikrai pasirūpinta. Gal žmonėms reikia iškreipto dėmesio, kad savo poelgiais kitus šokiruotų.“

Seniūnės pavaduotojos žodžiais, kadangi šis parkas įrengtas natūralioje gamtoje, todėl ir siekiama išlaikyti jo natūralumą, kad žmogus jaustųsi laisvai, galėtų pailsėti, pasportuoti, pavedžioti augintinius. Takai valomi, tačiau šienaujama tik po 2 m į abi puses nuo jo, kitur žolė paliekama augti laisvai.

Dėl šio parko priežiūros seniūnija yra sudariusi sutartį su Raguviškių kaimo bendruomene, kuri takus šienauja sykį per mėnesį, o vaikų žaidimo aikšteles – dukart per mėnesį. Jie taip pat rudenį nupučia lapus nuo takų. Už tai per metus jiems sumokama 12 tūkst. Eur. Taip pat įmonės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojai kartą per savaitę surenka šiukšles, išvalo šiukšliadėžes.

Jauryklos parko kūrėjų vizija – gamtos natūralumas su poilsiavietėmis, žaidimų aikštynais ir sporto įrenginiais.

Vaizdo kameros – ne išeitis

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius taip pat akcentavo, kad nuo pat pradžių buvo siekiama išlaikyti Jauryklos parko natūralumą: „Tai – ne miesto skveras, o natūralus palei upelio vagą vingiuojantis miško takas, kuriuo eidamas žmogus gali pailsėti. Tačiau liūdina mūsų žmonių priešiškumo apraiškos: pridergiant ar laužant siekiama akivaizdžiai tai parodyti. Tarkim, nuniokotas nusileidimo lynas, bet juk jo niekur buityje nė nepanaudosi. Vadinasi, daroma piktybiškai. Kaip su tuo kovoti, būsiu atviras – nežinau. Jauryklos bendruomenė siūlė įrengti kameras, tačiau, manau, kad tai nėra išeitis. Juk žmogus tam ir išeina į laukinę gamtą, kad pabūtų vienas, niekieno nestebimas.“

Pastebėjęs, kad vandalizmo atvejų šiemet rajone padažnėjo – Darbėnų seniūnijoje nudaužytas paminklas žydų žudynių vietoje, Pastauninko parke nuspardyta rampa, Dvaro parke nuniokoti suolai – meras visgi vylėsi, kad žmonių sąmoningumas augs, dėl to ir per viešus miesto renginius atsaikyta alkoholio. Kaip gėrio triumfo prieš blogį pavyzdį jis paminėjo darbėniškį akmens meistrą, kuris savo iniciatyva ėmėsi sutvarkyti nuniokotą paminklą.

A. Patamsienės žiniomis, pavasarį dažais parko įrenginius išterlioję paaugliai buvo nustatyti: policijos pareigūnai įpareigojo juos ir jų tėvus įrenginius nuvalyti, atnaujinti.

Šventės – iš nario mokesčio

Asociacijai „Kretingos miesto Jauryklos parko bendruomenė“ nuo pernai vadovaujantis Linas Jakumas sakė kas rytą išeinantis pasivaikščioti ar pabėgioti po parką, tad pastebintis ir visas negeroves – apie pastarąsias ir pranešė policijai. Jam antrino žmona rajono politikė Vaida Jakumienė: „Matome rytais žmones su maišiukais praeinant, jie surenka svetimas iš po nakties išmėtytas šiukšles. Tai nėra vien mūsų bendruomenės poilsio vieta, tai – viso miesto žmonių parkas. Skauda širdį, kai pamatai nuniokotas, o juolab – išmatomis apdergtas vietas. Kažkokia piktybinė mada – gal sąmoningai kažkas įjunko kenkti, terlioti.“

L. Jakumas sakė: kai buvo priterliota grafiti, nustatė, kad tai – paauglių darbas. Tačiau, jo manymu, negalima viso piktavališkumo suversti vien ant paauglių: vakarais parke būna ir girtaujančių kompanijų, gal kažkuris tokia „drąsa“, pritūpęs ant suolo, gebėjo prieš kitus pasirodyti.

„Parko bendruomenė tvarko teritoriją pagal išgales: organizuojame pavasarines talkas, rengiame projektus. Esame visuomeninė organizacija ir lėšų iš niekur negauname. Ir iš aplinkinių gatvių gyventojų lėšų nerenkame, kaip įsitikinę kai kurie socialinių tinklų komentatoriai. Asociacijos nariai tik moka 10 Eur metinį mokestį, šias lėšas panaudojame bendruomenės šventėms, renginiams“, – kalbėjo L. Jakumas, apgailestaudamas, kad parko lankytojams tenka išvysti nemalonius piktavalių paliktus vaizdus.

Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Vikos Gridiajevos komentaras:

– Kodėl žmonės piktybiškai dergia viešose vietose, niokoja turtą? Galvočiau: pirma, kad tai yra vidinės kultūros dalykas, antra – ribų suvokimas, kiek žmogus gali sau leisti. Pažiūrėkime, kaip auklėjame savo vaikus, koks milžiniškas skirtumas tarp to, kaip buvo anksčiau ir kaip yra dabar: anksčiau nieko nebuvo galima daryti, o dabar puolėme į kitą kraštutinumą – viskas yra galima. Jeigu anksčiau gyvenome nepritekliuje, daug ko stigo, šiandieną esame perpildyti visko. Iš to perpildymo paaugliai leidžia sau viską, o vyresni taip elgiasi, stokodami vidinės kultūros.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas