Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Spręs, kaip pagerinti Erškėtyno infrastruktūrą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Seniūnijose
  • 2022-08-12

Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kaimo plėtros ir ekologijos komiteto pirmininko Stepono Baltuonio iniciatyva, aplinkinių gyventojų, rajono tikinčiųjų, turistų pamėgtoje vietoje kartu su juo apsilankė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas ir paminklotvarkininkė Meda Skersienė. Bendru rūpesčiu buvo aptarta, ką galima padaryti, kad tikintieji galėtų netrukdomai, švariai ir higieniškai pasisemti šaltinio vandens, kuris, tikima, turi gydomųjų galių.

„Priėję prie šaltinio tikintieji iš jo vandenį semia laikydami rankose lazdą ir ant jo užkabinę metalinį puodelį. Tikrai galėtume Erškėtyno šaltinio infrastruktūrą sutvarkyti taip, kad vandenį žmonės galėtų pasiekti bent jau rankiniu vandens siurbliu“, – E. Viskontas pasvarstė, kad pagerinta aplinka dar labiau paskatintų piligrimystę, juolab kad ir per Kretingos rajoną eina dalis piligriminio Šv. Jokūbo kelio.

S. Baltuonio pastebėjimu, ką nors darant ir keičiant, reikėtų visų pirma surasti ir informuoti tuos žmones, kurie rūpinasi Erškėtynu, jo aplinka. „Be jų žinios nieko negalime daryti – būtina atsiklausti ir suderinti veiksmus“, – S. Baltuonis sakė esąs nustebęs, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie tvarko, puoselėja šios sakralinės ypač stiprią energiją turinčios vietos aplinką, neapleidžia jos. Tarybos narys prisipažino gerai atsimenąs, kad apie Erškėtyną dažnai pasakodavo jo mama, močiutė, kiti rūdaitiškiai. „Žinau, kad ir kaimynai per įvairias religines šventes ten važiuodavo, semdavosi vandens, kurio mama arba močiutė irgi parsinešdavo, turėdavo“, – sakė iš Rūdaičių kilęs politikas, pajuokaudamas, kad, kai jis ir kaimynų berniukai dar buvo vaikai, tas Erškėtynas menkai jiems terūpėjęs – įdomiau būdavo nubėgti ant Alkos kalno, kur mėtydavosi šovinių gilzės.

Siekiant pagerinti priėjimą prie šaltinio vandens, būtina tai suderinti ne tik su tikinčiaisiais ar apylinkių bendruomenėmis: norint iš biudžeto skirti pinigų siurbliui įrengti, reikia išsiaiškinti teisinį Erškėtyno šaltinio statusą. „Kreipsimės į tam tikras institucijas, nes, norint idėją pristatyti svarstant biudžetą, reikia žinoti, kam bus skiriamos biudžeto lėšos, – kalbėjo rajono paminklotvarkininkė M. Skersienė. – Svarbu išspręsti ir dar vieną problemą: rasti specialistų, kurie išsiaiškintų, kaip teka šaltinio vandens srovė, nes vandens čia būna ne visada.“

Netoli Erškėtyno išvykos dalyviai aptiko ir du šimtamečius ąžuolus, akmenis, kurie gali būti senovės žemaičių apeigų vieta. Tačiau prieiti prie jų – ne taip paprasta, nes viskas apaugę savaiminiais sąžalynais, piktžolėmis. Tuos sąžalynus pašalinus, galbūt atsivertų dar viena erdvė, kurią būtų galima parodyti istorija, senovės žemaičių gyvenimo būdu, pagonybės ištakomis besidomintiems keliautojams. „Kodėl mums neatvėrus senovinių akcentų ir nepaieškojus sąsajų su šia diena“, – kad tai – ateityje spręstini klausimai, neabejojo E. Viskontas ir S. Baltuonis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas