Vėluojančios javapjūtės pradžia: gąsdina lietūs, nežinia dėl grūdų kainų

„Nekantraudami, kada galės išvairuoti į laukus kombainus, ūkininkai skambina, domisi naujo derliaus grūdų supirkimo kainomis“, – apie nerimastingą javapjūtės pradžią sakė Lina Duoblienė.

Javų derlius Lietuvoje šiemet užderėjo neprastas, tačiau Aukštaitiją merkiant lietums, kombainai laukuose „šliaužia pilvais“. Javapjūtė vėluoja, neįprasta ir Žemaitijoje: kai ankstesniais metais ūkininkai paeiliui kuldavo žieminius rapsus, tada miežius, kviečius – šią vasarą skirtingų kultūrų derlius sunoksta kone vienu metu. Užsitęsę drėgni orai grasina pakenkti grūdų kokybei, grūdų kainas šokdina karas Ukrainoje.

Virginijus Čėsna skųstis nelinkęs

Vieno stambiausių rajone grūdų ūkio savininkas Virginijus Čėsna jau išvairavo į laukus kombainus, visi jie vikšriniai. „Kai pirkau pirmąjį, kiti ūkininkai kraipė galvas – kam tie vikšrai? Tegul kartą per 7-erius metus javapjūtė būna lietinga, ir vikšrinis kombainas atsiperka“, – sakė ūkininkas, akcentavęs, kad vikšrinio kombaino nereikia kaip ratinio pažliugusioje dirvoje tampyti traktoriumi, kitas svarbus vikšrų pranašumas – jie tausoja dirvos struktūrą, jos tiek nesumaitoja. „Pastaraisiais metais žemaičiai negalime Dievui skųstis – anksčiau nuo lietaus daugiau kentėdavome“, – tarėV. Čėsna apie orų permainas.

V. Čėsnos ūkyje šiemet žieminiai kviečiai plyti 680 ha, žieminiai rapsai – 350 ha ir 220 ha bręsta pupos. Ūkininkas žieminių kviečių derlių, lyginant su pernykščiu (5 tonos iš 1 ha), prognozuoja būsiant geresniu – apie 6 tonas iš hektaro. Žieminius rapsus pavasarį pakando šalnos, tad jų derliaus, anot ūkininko, „prūdais“ nebus. Paklaustas apie vidutinį grūdinių derlių Kretingos rajone, kiek prikulia kiti ūkininkai, V. Čėsna sakė: „Pernai kiti gyrėsi, kad ir 9 tonas iš hektaro kūlė, bet ar čia teisybė?“

V. Čėsna turi nuosavą sandėlį, į kurį supila apie pusę savo ūkio derliaus. Prieš 7-erius metus, kai javapjūtė irgi vėlavo, jis įsigijo grūdams laikyti rankoves. „Kai jas pirkau, aplink jų dar niekas neturėjo. Tik neaišku, ar supylęs į rankoves ir neskubėdamas parduoti laimėsi. Pernai laimėjau“, – patirtimi dalijosi jis.

Pavasarį žieminiams rapsams šalnų padarytą žalą ūkininkui atlyginti turi draudimas. „Viskas mano ūkyje drausta, visi pasėliai“, – sakė V. Čėsna.

„Agrorodeo“ aikštelė Kretingoje grūdams paruošta

Praėjo laikai, kai ūkininkai su grūdų pilnomis priekabomis eilėje į vienintelį Kretingos rajone elevatorių laukdavo ir paromis, užkimšdami Tiekėjų gatvę Kretingoje. Šiandieną grūdus rajone priima toje pačioje gatvėje esantys du elevatoriai, valdomi bendrovių „Agrokoncernas“ ir „Scandagra“, talpinantys iki 100 tūkst. tonų ir 24 tūkst. tonų grūdų. Bendrovės „Linas agro“ elevatoriaus Dauginčiuose Kartenos seniūnijoje pajėgumas – iki 25 tūkst. tonų. Be to, Pasieniečių g., buvusio Žvėrininkystės ūkio teritorijoje veikia apie 10 tūkst. tonų priimanti supirkimo aikštelė bendrovės „Agrorodeo“ grūdų supirkimo aikštelė. „Agrorodeo“ turi grūdų supirkimo vietų tinklą visoje Lietuvoje. Bendrovės „Agrorodeo“ generalinis direktorius, kretingiškis Robertas Lapinskas kalbėdamas apie grūdų supirkimo aikštelėje specifiką, teigė, kad, kai sausa, grūdus veža tiesiai į Klaipėdos jūrų uostą. „Turime sutartį su Kretingalės kooperatine bendrove ir kai grūdai drėgni, juos pilame į maišus, gabename į šios bendrovės grūdų džiovyklas. Jiems tai naudinga – greičiau atsiperka džiovyklos, mums tai papildomi kaštai“, – aiškino jis.

„Agrorodeo“ grūdų supirkimo aikštelė Kretingoje javapjūtei įsibėgėjus: laikinai į plastiko rankoves supilti grūdai iš jų išpilami, grūdus vežant į uostą.

„Agrorodeo“ aikštelei Kretingoje vadovaujanti Lina Duoblienė taip pat prognozavo įtemptą javapjūtės pradžią dėl vienu ypu pasipilsiančių įvairių rūšių grūdų. „Laukėme starto praėjusią savaitę, bet vėl užlijo. Reikia kelių dienų be lietaus, viskas įsibėgės. Naujo derliaus priėmimui esame pasiruošę, surinkę 7 darbuotojų komandą“, – sakė L. Duoblienė, apie pasiruošimą naujo derliaus priėmimui. Čia pat prie aikštelės konteineryje įrengta moderni laboratorija, kurioje atliekami atvežtų grūdų kokybės tyrimai. R. Lapinsko pastebėjimu, lietus gali sumažinti kviečių glitimą, išplauti baltymo, tačiau blogiausia, jei kviečiai imtų dygti – tokie betiktų pašarinių kategorijai.

Kaina nedengia kaštų

Kviečių tonos kaina šiemet jau buvo pasiekusi per 400 eurų, tačiau pasistūmėjus Rusijos ir Ukrainos deryboms dėl Ukrainos grūdų eksporto kaina krito iki maždaug 350 eurų.

„Ukraina tikisi eksportuoti apie 12 mln. tonų grūdų, jeigu tai nepavyks, grūdai brangs apie 100 eurų už toną. Grūdų gabenimas iš Ukrainos tarsi prasideda. Tačiau jeigu Ukrainoje karas nestos, nelogiška – viena ranka šaudyti, kita grūdus vežti. Belieka stebėti situaciją Ukrainoje, kaip elgsis Rusija“, – kalbėjo grūdų rinką stebintis R. Lapinskas.

Lietuva pirmauja pasaulyje pagal grūdų eksportą vienam valstybės gyventojui. 2020-aisiais rekordinio grūdų derliaus metais Lietuva eksportavo apie 6 mln. tonų grūdų, kai pačiai Lietuvai užtenka iki 800 tūkst. tonų. „Šiemet vien kviečių eksportas turėtų būti per 4 mln. tonų“, – įžvalgomis dalijosi „Agrorodeo“ vadovas. Lietuvos ūkininkai 2020-aisiais užaugino 8 mln. tonų grūdų, šiemet prognozuojamas per 7 mln. tonų derlius. Nors šiais metais derlingumas rekordų gal ir nemuš, tačiau gerą bendrą derlių užtikrinti turėtų didesni grūdinių plotai šalyje. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės teigimu, rajono ūkininkai, lyginant 2021 m. su 2022 m., išplėtė žieminių kviečių plotus – nuo 13 tūkst. 768 ha iki 16 tūkst. 144 ha, žieminių rapsų nuo 3 tūkst. 772 ha iki 5 tūkst. 839 ha, tačiau pastebimai mažiau augina vasarinių rapsų, jų plotai sumažėjo nuo 1 tūkst. 7 ha iki 521 ha, taip pat ir vasarinių kviečių – nuo 7 tūkst. 455 ha iki 4 tūkst. 622 ha. „Rajono ūkininkai derlių numato neprastą, tačiau nerimauja dėl grūdų kokybės, kuriai pakenkti gali ir šiemet itin vešinčios piktžolės“, – sakė Ž. Seniūnienė.

R. Lapinsko teigimu, 350 eurų tonos grūdų kaina ūkininkams nepadengia grūdų auginimo kaštų, kuriuos didina ir kilti nepaliaujančios trąšų kainos, šiandieną peršokusios jau ir 1 tūkst. eurų už toną. Pabrango ir kuras, kita.

„Ūkininkams tai didelis galvos skausmas. Šiandieną grūdų kaina bent 50 eurų yra per maža“, – tvirtino R. Lapinskas, akcentavęs, kad šiemet grūdų augintojų verslui daugiausia pakenkė orai.

• Rašyti komentarą (0)